Kriminalinė istorija prasideda 2005-aisiais, kai Amerikoje šalies prezidente pirmą kartą tampa moteris. Per priesaikos ceremoniją būsimos prezidentės Helen Lardahl Bentley galvoje šmėsteli – „Aš išsisukau“. Kas slypi šiuose žodžiuose?
Po keturių mėnesių prezidentė vyksta pirmojo vizito į Oslą – savo gimtąjį kraštą Norvegiją. Čia pasirodo ir pagrindiniai veikėjai – šeimyninė tyrėjų pora – Inger Johanė Vik ir Ingvaras Stubio, skaitytojams jau pažįstami iš romanų „Tai, kas mano“ ir „Tai, kas niekada nenutinka“.
Švenčiant Valstybės dieną, Gegužės 17-ąją, ponia prezidentė dingsta iš savo viešbučio. Pasirodo, Norvegija nebėra tas „taikus pasaulio kampelis – turtingas, kilnus ir visiems malonus“. Policija, FTB kovoja su protu neaprėpiamą galią turinčiais priešais – teroristų tinklu, susijusiu su Rugsėjo 11-osios išpuoliu Amerikoje, čia įsipina ir skandalingas prezidentės dingimas. Į įvykių sūkurį patenka ir pati Inger Johannė Vik, o po jos susidūrimo su ponia prezidente aiškėja neįtikėtinos istorijos, slypinčios šių dviejų moterų praeityje.
„Prezidentės pasirinkimas“ – vingraus siužeto detektyvas, politinis trileris, taip pat ir psichologinis romanas, atskleidžiantis sudėtingą moterų pasaulį.
Šį kartą Anė Holt savo knygai pasirinko svajonių šalies Amerikos temą. Čia pirmą kartą šalies istorijoje prezidentu išrenkama moteris. Negana to, Holt žengė dar toliau ir davė jai švediškas šaknis. Knygos dėmesio centre – prezidentės pagrobimas. Tačiau knygą nėra tik eilinis politinis detektyvas. Čia žvelgiama daug giliau. Nors knygoje daug dėmesio skirta Amerikos prezidentams, kiek iš jų buvo nužudyta, kokia buvo jų valdymo politika, bet kartu kalbama ir apie paprastesnius dalykus, tarkim, kaip pasikeitė žmonių gyvenimai po rugsėjo vienuoliktosios, ypač arabų, gyvenančių „jų“ šalyje. Istorija yra pakankamai įdomi ir įtraukianti. Knygoje kalbama apie politiką, bet nenuobodžiai, nagrinėjami paprastų žmonių nepaprasti gyvenimai ir atvirkščiai. Kalbant apie patį pagrobimą, tai, mano nuomone, Anė Holt per daug aukštai nusitaikė savo auka pasirinkdama pačią Amerikos prezidentę. Visas tas pagrobimas ir tyrimas man pasirodė per daug jau absurdiškas. Vyras ventiliacijos angoje, prezidentė išvežama skalbinių krepšy ir panašiai ir taip toliau. Atsitiktinumai knygoje irgi neįtikino. Na bet retai viskas būna idealu. Knygoje taip pat gauname atsakymų, susijusių su Inger Johanės Vik praeitimi, tad šią knygą rekomenduočiau skaityti prieš tai įveikus ankstesnes. Didžiausias knygos pliusas, tai personažų charakteriai. Personažai pasirodė labai tikroviški ir įtikinami. Pasakojimas sklandus, nors, kaip minėjau, neįtikinamas. Pabaigai pasakysiu, kad kai kas nervino daugiau, kai kas – mažiau, bet bendrai paėmus knyga pakankamai nebloga. Na bent už antrąją dalį tai tikrai geresnė. Manau galiu rekomenduoti.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą