When they were children, Sean Devine, Jimmy Marcus, and Dave Boyle were friends. But then a strange car pulled up to their street. One boy got into the car, two did not, and something terrible happened – something that ended their friendship and changed all three boys forever.
Twenty-five years later, Sean is a homicide detective. Jimmy is an ex-con who owns a corner store. And Dave is trying to hold his marriage together and keep his demons at bay – demons that urge him to do terrible things. When Jimmy’s daughter is found murdered, Sean is assigned to the case. His investigation brings him into conflict with Jimmy, who finds his old criminal impulses tempt him to solve the crime with brutal justice. And then there is Dave, who came home the night Jimmy’s daughter died covered in someone else’s blood.
A tense and unnerving psychological thriller, Mystic River is also an epic novel of love and loyalty, faith and family, in which people irrevocably marked by the past find themselves on a collision course with the darkest truths of their own hidden selves.
Na iš tikrųjų šiek tiek supainiojau rašytojus. Kai ėmiau skaityti knygą „Mistinė upė“ („Mystic River“), galvojau, kad tai to paties rašytojo knyga, kuris yra parašęs „Kiparisų namai“. O pasirodo, kad Dennis Lehane yra parašęs „Kuždesių salą“. Galvojau, kad imu kažką mistiško, o pasirodė, kad mistika čia tik knygos pavadinime. Knygoje rašoma apie tris berniukus – Šoną, Džimį ir Deivą. Vieną dieną prie jų privažiuoja keista mašina. Silpniausias iš berniukų – Deivas įsėda į ją ir vėliau kelioms dienoms dingsta. Jam pavyksta pabėgti nuo pagrobėjų, tačiau tą dieną berniukų likimai pasikeičia, o gyvenimai išsiskiria. Vėliau knygos veiksmas persikelia praėjus dvidešimt penkeriems metams po šių įvykių. Šonas dirba policijos detektyvu, Džimis turi parduotuvę, o Deivas bando išsaugoti savo santuoką. Deja atsitinka kažkas netikėto, kas vėl sujungia draugų likimus. Na nereikia būti genijumi, kad suprastum, kad įvykis, suvedęs draugus kartu, yra žmogžudystė. Juk knyga yra detektyvas. Iš tikrųjų toks visai neblogas psichologinis-kriminalinis romanas. Nors yra vienas minusas. Knygoje man pritrūko paslaptingumo. Jei prisimintume „Kuždesių salą“, tai ten visą knygą buvo apgaubusi paslapties skraistė. Jau nekalbu apie paslaptingą salą su paslaptinga psichiatrine ligonine, bet dar ir visi tie vienas po kito sekantys paslaptingi įvykiai. Čia savo ruoštu įtariamasis pateikiamas vos ne pirmuosiuose knygos puslapiuose. Aišku policija to nežino, mes irgi iki galo ne, bet kai tau numetamas ant padėklo padėtas grobis, labai jau sunku vėliau ieškoti ir įžvelgti kažką kito. Čia yra silpnoji knygos dalis. Bet be viso šito, nebūtų nepaprastos romano pabaigos. Jei prisimintume „Kuždesių salą“, ten pabaiga yra pagrindinis knygos koziris. Šioje knygoje pabaiga taip pat yra esminis romano elementas. Būtent čia paaiškėja, kodėl romanas yra toks koks yra. Knygoje iškeliamas vienas esminių gyvenimo klausimų, „kas būtų, jei būtų?“. Nagrinėjama, kaip vienas įvykis gali nulemti ateities įvykius, kaip vaikystės traumos gali atsispindėti mums suaugus. Knygoje rašoma apie šeimą, meilę, praradimą ir atpildą. Siužetas yra gana sudėtingas ir kompleksiškas. Romane nagrinėjamos draugystės ir išdavystės, meilės ir kaltės, atpildo temos. Visko daug ir, manau, skaitant gimtąją lietuvių kalba būtų daug stipresnis. Na belieka tik tikėtis, kad kada nors išleis ir pas mus. Na o tingintiems skaityti yra sukurta ir vaidybinė šios knygos adaptacija kine. Tiesa bent jau man, aktoriai pasirodė nelabai tinkami. Skaitydamas šią knygą aš juos visiškai kitaip įsivaizdavau. Vaidybos negaliu vertinti, nes filmo nesu matęs.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą