„Vėliavos akyvaizdoje“ (Jules Verne, 1917 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.
„Vėliavos akyvaizdoje“ – patriotinis Žiulio Verno romanas pasakojantis apie Prancūzijai ir visam pasauliui gręsiančią super ginklo naikinamąją jėgą. Tai viena tų knygų, kurioje nagrinėjamos temos taps ypač aktualios po pusės amžiaus nuo jos paskelbimo: Antrajame pasauliniame ir Šaltajame kare, kuomet puikūs mokslininkai kurs didelės naikinamosios galios ginklus, o supervalstybės lenktyniaus dėl šių nežemiško stiprumo ginklų rezervų.
„Vėliavos akyvaizdoje“ – patriotinis Žiulio Verno romanas pasakojantis apie Prancūzijai ir visam pasauliui gręsiančią super ginklo naikinamąją jėgą. Tai viena tų knygų, kurioje nagrinėjamos temos taps ypač aktualios po pusės amžiaus nuo jos paskelbimo: Antrajame pasauliniame ir Šaltajame kare, kuomet puikūs mokslininkai kurs didelės naikinamosios galios ginklus, o supervalstybės lenktyniaus dėl šių nežemiško stiprumo ginklų rezervų.
Knygoje pasakojama apie mokslininką Tamą Rochą, sukūrusį neįtikėtino stiprumo ginklą galinti nušluoti viską savo kelyje. Mokslininkas pasiūlo savo nepaprastą ginklą gimtajai Prancūzijai, bet šiai atsisakius sumokėti milijardus, jam tenka ieškotis naujo pirkėjo. Taip jis gauna vis naujus „Ne!“ nuo Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir net Jungtinių Valstijų. Pastarosios tiesa jį dar uždaro į gydyklą, kad šis pažabotų savo nesveiką norą milžiniškiems turtams, taip pat jos tikisi išgirsti ir ginklo paslaptį šiam bekliedint eilinio priepuolio metu. Deja ne jie vieni nori sužinoti bepročio ginklo paslaptį. Ją ketina pasisavinti ir prancūzų šnipas Simonas Hartas, ar grafas D’Artigas su kapitonu Spade, kurie nusprendžia varguolį pagrobti. Knygos pradžia ir pabaiga pateikiama trečiuoju asmeniu, kai likusi dalis – iš pirmo asmens perspektyvos, o būtent inžinieriaus Simono Harto akimis. Čia jis pasakoja, kaip kartu su Tamu Rochu buvo pagrobtas iš gydyklos ir nugabentas į slaptą salą kažkur Bermudo salų regione. Galiausiai piratai paperka Tamą Rochą milžiniškais turtais už jo super ginklo „Fulguliatoriaus“ paslapties atskleidimą. Simonui Hartui nelieka nieko kito, kaip tik bandyti atkalbėti pamišusį mokslininką dėl savo klaidingo sprendimo. Galiausiai nugali patriotizmas. Knygoje nėra labai daug veiksmo, nei kažkokių geografinių atradimų ar istorinių datų, ji labiau įdomi tuo, kad kai Žiulis Vernas parašė šią knygą, jis buvo paduotas į teismą chemiko Eženo Turpeno, už tai, kad neva jame aprašomas pats mokslininkas ir jo išrasta Pikrino rūgštis (TNP), kurią jis vėliau nesėkmingai bandė parduoti Prancūzijai. Pikrino rūgštis vėliau buvo plačiai naudojama Pirmajame pasauliniam kare. Kaip bebūtų, Žiulis Vernas buvo sėkmingai apgintas teisme Raimondo Puankarė, vėliau tapusio Prancūzijos prezidentu. Pagal Žiulio Verno laišką broliui peršasi išvada, kad Turpenas visgi buvo Tamo Rocho prototipas. Taip pat romanas galėjo būti įkvėptas ir Alfredo Nobelio išradimu.
Naudinga: epaveldas.lt
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą