Los Andželas, 1958-ieji. Pagrindinis Los Andželo policijos departamento leitenanto Deivido Kleino principas: „Tikslas pateisina bet kokias priemones – net ir žmogžudystę“. Tačiau kai Kleinui tenka pradėti korupcijos tyrimą policijos viduje, jis tampa masalu, ant kurio turi užkibti didelės žuvys: turto prievartautojai, narkobaronai, parsidavę politikai ir kurumpuota Los Andželo policijos valdžia. Ir šie žmonės pasiruošę bet kam, kad jų paslaptys būtų palaidotos kartu su Deividu Kleinu.
Dabar policininkas, kuris kaip žuvis vandenyje nardė tarp prokurorų, Holivudo magnatų ir mafijos, trokštančios nutildyti nepageidaujamus liudininkus, privalo susimokėti už savo nuodėmes. Kad išgelbėtų gyvybę, jis turi sugrįžti į tamsiąją miesto, kurio dalimi buvo, pusę. Į Los Andželą, kuriame liejasi kraujas, armėnų Kafezianų šeima kontroliuoja narkotikų verslą, o tamsiuose džiazo klubuose liejasi baltojo džiazo garsai... Į painų voratinklį, kurį pats sunarpliojo. Į pasaulį, kuris dabar pasiruošęs sunaikinti savo šeimininką...
Su Džamesu Elrojum yra taip. Man patinka jo knygose aprašomas laikotarpis. Šešiasdešimtieji, Amerika, Los Andželas, Mikio Koeno, tiesa jau blėstančio, ir kitų mafijozų bei gangsterių laikai. Tačiau yra vienas bet. Rašytojo gan sunkus rašymo stilius. Rašoma esamuoju laiku, kai paprastai knygose naudojamas būtasis laikas. Tarkim rašoma „Parvažiuoju į centrą“, ne „Parvažiavau į centrą“, arba toks sakinys: „Prie užpakalinių durų stovi Maudžė ir žiūri į lauką“. Paprastai būtų rašoma: „Prie užpakalinių durų stovėjo Maudžė ir žiūrėjo į lauką“. Toks rašymo stilius man primena naudojamą rašytojo Žoržo Simenono kūryboje. Ten kažkas panašaus. Aišku prie to priprantama, reikia apie 30 puslapių perskaityt, tad kaip ir nedidelis minusas. Kalbant apie šią knygą, tai ji man labai patiko. Po „Los Anželas slaptai“ buvau šiek tiek nusivylęs. Labiausiai ten knygos skaitymą sugadino per didelis bylų ir veikėjų skaičius. „Juodoji orchidėja“ sunkiai skaitėsi, nors visgi buvo pakankamai nebloga ir tie mano duoti jai du balai, dabar turbūt siektų užtikrintus keturis. Per tą laiką kiek „paaugau“ panašių knygų skaitymo prasme. Be to kartais knygai reikia susigulėti, kad tinkamai ją įvertintum. Jei Elrojaus knygos būtų filmai, ryčiau juos nesustodamas. Jo knygose aprašomas laikotarpis, kai policininkai nebuvo tokie, kokius mes juos linkę įsivaizduoti, o ir vadinti juos „angelais sargais“ nederėtų. Angeliško juose labai mažai. Jie ima pinigus iš įkalčių skyriaus, išmeta liudininką pro langą, sušaudo įtariamuosius, bendrauja su gangsteriais, šantažuoja, muša, žudo, prekiauja narkotikais ir t. t. Šioje knygoje pasakojama apie tai, kaip kažkas išpjauna vieno narkotikų barono šunis ir išniekina namus. Taip pat kažkas išvagia kailių parduotuvę. Knygoje taip pat atrandame prostitucijos skandalų, bokso varžybų rezultatų falsifikavimo ir kitas bylas. Išties nebloga Amerikos kriminalinio ir teisėsaugos pasaulio istorijos dalelė.
Patiko ši pastraipa, gan vaizdžiai nupasakojanti kokių iškrypėlių yra svajonių šaly Amerikoj:
Jūrų pėstininkas, prievartaujantis vokiečių aviganius; daktaras „Šuo“, pričiuptas už tai, kad suleido savo dukteriai skaliko pūlių; šunų žudikai – nė vieno braižas neatitinka; šunų prievartautojai, šunų čiulpikai, šunų mušikai, šunų garbintojai ir dar kažkoks tipelis, kuris, apsivilkęs Pluto kostiumą, sukapojo savo žmoną. Apatinių uostytojai, tipeliai, šikantys į virtuvių kriaukles, onanistai – šitie nuleidžia tik ant apatinių. Homikai plėšikai, transvestitai įsilaužėliai; „Rita Heivort“ – taip pramintas, nes dėvėjo įžymųjį vienos iš šios aktorės personažių – Džildos – korsetą, dažytais gaktos plaukais, pagautas bečiulpiantis chloroformu apsvaigintam mažamečiui. Pagal amžių tiktų, tačiau po to, kai kažkoks juokdarys jam nupjovė pimpalą, tas nusižudė. Buvo puikios laidotuvės San Kventino kapinėse – susirinko visa plejada įvairiausių iškrypėlių. Stebėtojai: langų, stoglangių ir stogų maniakai. Neradau jokių sarginių šunų kapotojų. Vienas pastebėjimas – visi vojeristai elgėsi pasyviai, o maniškis papjovė agresyvius šunis.
Beje, žiūriu, kad aš dar nevisai sugadintas, nes iki šiol nebuvau girdėjęs ir nežinojau ką reiškia tokie žodžiai kaip vojeristas ar onanistas.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą