„Penktoji moteris“ (Henning Mankell, 2003 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.
„Penktoji moteris“ ir kitos Henningo Munkellio knygos apie komisarą Valanderį populiarios daugelyje šalių, ypač Vokietijoje ir Skandinavijoje. Jų parduota per 2 mln. egzempliorių.
...Išėjęs naktį stebėti paukščių, žiauriai žūva senas žmogus. Miške randamas, pririštas prie medžio, gėlių parduotuvės savininkas. Ežere išplaukia vyriškio lavonas, užrištas maiše.
Kas bendra šioms trims mirtims? Komisaras Kurtas Valanderis dar nebuvo susidūręs su tokiu šaltakraujišku žudiku (ar žudike?). Jis supranta, kad reikia išsiaiškinti, kas sieja aukas ir žudiką. Paslapties raktas slypi praeityje.
„Penktoji moteris“ ir kitos Henningo Munkellio knygos apie komisarą Valanderį populiarios daugelyje šalių, ypač Vokietijoje ir Skandinavijoje. Jų parduota per 2 mln. egzempliorių.
...Išėjęs naktį stebėti paukščių, žiauriai žūva senas žmogus. Miške randamas, pririštas prie medžio, gėlių parduotuvės savininkas. Ežere išplaukia vyriškio lavonas, užrištas maiše.
Kas bendra šioms trims mirtims? Komisaras Kurtas Valanderis dar nebuvo susidūręs su tokiu šaltakraujišku žudiku (ar žudike?). Jis supranta, kad reikia išsiaiškinti, kas sieja aukas ir žudiką. Paslapties raktas slypi praeityje.
Tai yra šeštoji knyga apie detektyvą Kurtą Valanderį. Įvykiai seka iškart po penktosios knygos. Kurtas Valanderis grįžta po atostogų su tėvu Romoje. Čia jis pakliūna į naujų žmogžudysčių bangą. Iš pradžių randamas griovyje ant bambukų stiebų pasismeigęs senolis. Vėliau aptinkamas miške prie medžio pririštas ir pasmaugtas parduotuvės savininkas. Galiausiai išplaukia lavonas ežere. Tyrimas parodo, kad šios žmogžudystės tarpusavyje susijusios. Policijai dar neatsigavusiai nuo vasarą vykusių žudynių (knyga „Klystkeliais“) tenka vėl ieškoti naujo pamišėlio. Valanderio gyvenimą taip pat užgriūna nelaimės. Jo tėvas miršta betapydamas savo pamėgtą peizažą su kurtiniu. Baiba neskambina. Visiškai iš vėžių išmuštam Valanderiui tenka kovoti su savo demonais, tuo pat metu vadovaujant tyrimui. Galiu pagaliau pasakyti, kad ir aš įsitraukiau į Valanderio personažą ir jo bylas. Daugelis sako, kad jis niūru. Daugelis sako, kad jis verksnys. Daugelis sako, kad jis tikras emo. Tikriausiai tai tiesa, bet kaip bebūtų, man vis tiek įdomus. Knygos gali pasirodyti šiek tiek slegiančios, nors aš atvirai nelabai tai pastebiu. Gal aš į jį panašesnis labiau nei norėčiau, o gal visg ijis tapo ramesnis ir tvirtesnis. Sunku kažką daugiau pasakyti, juolab, kad veikėjai tie patys, keičiasi tik nusikaltėliai ir jų motyvai. Galiu pridurti nebent tai, kad ši knyga man pasirodė per daug jau panaši į ankstesnę „Klystkeliais“. Tiek čia, tiek ten veikia serijinis žudikas. Skiriasi tik motyvai ir žudymo pobūdis. Be to žudikas pasirodo moteris. Rašytojas kiek kartojasi. Žiūrėsiu, kas naujo bus kitose knygose.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą