„Tai, kas mano“ (Anne Holt, 2008 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.
Oslo gyventojus sukrečia žiauri vaikų grobimo istorija. Devynmetė mergaitė paslaptingai dingsta, grįždama iš mokyklos, nužudyto penkiamečio kūnas grąžinamas tėvams... Lapelis su užrašu „gavai, ko nusipelnęs“ – vienintelis pėdsakas, kurį palieka kruopščiai pagrobimus planuojantis nusikaltėlis.
Didėjanti įtampa ir plintanti baimė, tyrimui vadovaujantį policijos komisarą Ingvarą Stubio verčia ieškoti netradicinių problemos sprendimo būdų. Į pagalbą jis kviečiasi teisininkę ir psichologę Johanę Vik, kuri ne tik sumaniai kuria pagrobėjo psichologinį portretą, bet ir atgaivina su pastaraisiais įvykiais susijusią, prieš keletą dešimtmečių nagrinėtą pagrobimo bylą.
Tai, kas mano – įtemptas ir intriguojantis norvegų detektyvų meistrės, teisininkės ir žurnalistės Anne Holt pasakojimas. Tai pirmoji trilogijos knyga, kurios centre neprilygstamas Ingvaro Stubio ir Johanės Vik duetas.
Oslo gyventojus sukrečia žiauri vaikų grobimo istorija. Devynmetė mergaitė paslaptingai dingsta, grįždama iš mokyklos, nužudyto penkiamečio kūnas grąžinamas tėvams... Lapelis su užrašu „gavai, ko nusipelnęs“ – vienintelis pėdsakas, kurį palieka kruopščiai pagrobimus planuojantis nusikaltėlis.
Didėjanti įtampa ir plintanti baimė, tyrimui vadovaujantį policijos komisarą Ingvarą Stubio verčia ieškoti netradicinių problemos sprendimo būdų. Į pagalbą jis kviečiasi teisininkę ir psichologę Johanę Vik, kuri ne tik sumaniai kuria pagrobėjo psichologinį portretą, bet ir atgaivina su pastaraisiais įvykiais susijusią, prieš keletą dešimtmečių nagrinėtą pagrobimo bylą.
Tai, kas mano – įtemptas ir intriguojantis norvegų detektyvų meistrės, teisininkės ir žurnalistės Anne Holt pasakojimas. Tai pirmoji trilogijos knyga, kurios centre neprilygstamas Ingvaro Stubio ir Johanės Vik duetas.
Neblogas detektyvas. Perskaičius pasijauti lyg būtum įveikęs dalį kažkieno biografijos, gyvenimo istorijos. Panašiai jaučiausi kai perskaičiau Mario Puzo „Krikštatėvį“ ar Ruth Rendel „Krokodilo nasruose“. Geras jausmas. Aišku istorija vietomis gal kiek užtęsta, šiek tiek prailgo, bet praleisti bent sakinį minties nebuvo. Knygoje pasakojamos dvi istorijos. Pirmoji, pagrindinė, pasakoja apie tai, kaip kažkas grobia ir žudo vaikus paslaptingu būdu. Antroji pasakoja apie žmogžudystę įvykdytą prieš daugelį metų ir apie neteisingai apkaltintą ja žmogų. Iš pradžių kai perskaičiau knygos anotaciją, tai ta vaikų grobimo tema manęs nesudomino. Ot tai kažką įdomaus sugalvojo – grobia vaikus. Bet knygoje įtraukia ne tiek pats nusikaltimas, kiek knygos herojai, ir tai, ką jie turi praeiti, kol išaiškina nusikaltėlį. Tyrimas atskiedžiamas gyvenimiškais epizodais, kaip nevisiškai išvystyto proto vaiko rūpinimasis, knygų vakaras ar pasisėdėjimas vakare gurkšnojant vyną. Šie epizodai įtikina veikėjų tikroviškumu ir realumu. Viskas iki smulkmenų apgalvota. Man patiko. Į knygą įdėta tikrai daug darbo, matosi buvo konsultuojamasi su policija, o ir šiaip jaučiasi Anne Holt teisininkės ir žurnalistės, bei rašytojos talentas. Rašytoja turėtų didžiuotis knyga. Ir nors kiek pasižiūrinėjau kitų lietuvių atsiliepimus apie knygą ir jie pasirodė nelabai palankūs, visgi Johanė Vik yra dabar mano mėgstamiausia moteris veikėja. Būtinai dar skaitysiu kitas Anne Holt knygas.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą