Originally published in 1913, this collection of Lupin short stories presents more puzzling criminal involvements of the classic French hero-thief and his men.
„Arseno Liupeno prisipažinimai“ (The Confessions of Arsene Lupin) – tai dešimt neįtikėtinų Arseno Liupeno istorijų, pateiktų iš pirmų rankų, aprašytų nežinomo vagies-džentelmeno biografo.
Šiose kaip ir kitose vagies istorijose, jis vaidina detektyvą spręsdamas sudėtingas ir painias bylas. Jis ne tik išsprendžia žmonos dingimo bylą, žmogžudystės, skyrybų klausimo, lobio suradimo, sustabdo seriją pasikėsinimų nužudyti, bet ir išnarplioja kitas, ne ką mažiau painesnes mįsles. Bespręsdamas neaiškius nutikimus, dar spėja ir vesti.
Kiekvienoje istorijoje vagis veikia vis skirtingu slapyvardžiu, užsimaskavęs po skirtinga profesija. Na o dingsta neprisiėmęs nuopelnų, tik jam žinomu būdu. Žinoma, pasisavinęs šiek tiek pinigų.
Garso knygą galite atsisiųsti iš čia
Knygą sudaro apsakymai (knygos pateiktos anglų/originalo kalba neturi vertimo į lietuvių kalbą):
1. „Lošimas“ („Les Jeux du soleil“)*.
2. „The wedding-ring“ („L’Anneau nuptial“).
3. „The sign of the shadow“ („Le Signe de l’ombre“).
4. „Šėtoniški spąstai“ („Le Piège infernal“)*.
5. „Raudonojo šilko skraistė“ (alt. pav. „Raudonas šalikas“, „L’Écharpe de soie rouge“)*.
6. „Shadowed by death“ („La Mort qui rôde“).
7. „A tragedy in the Forest of Morgues“ („L’Homme à la Peau de Bique“).
8. „Lupin’s marriage“ („Le Mariage d’Arsène Lupin“).
9. „The invisible prisoner“ („Le Fétu de paille“).
10. „Gulbiakaklė Edita“ („Édith au cou de cygne“)*.
„The Confessions of Arsene Lupin“ arba liet. „Arseno Liupeno prisipažinimai“ yra detektyvinių apsakymų rinkinys parašytas žymaus prancūzų rašytojo Moriso Leblano. Jame mes atrandame mūsų jau pamėgtą vagį-džentelmeną Arseną Liupeną, kuris mums pasirodo jau šeštąjį kartą. Rinkinys skaitytojų rankas pasiekė 1913-aisiais metais ir yra kiek „lengvesnis“ dvelksmas vagies-džentelmeno biografijoje.
Rinkinyje Arseno Liupenas savo nežinomam biografui pasakos dešimt neįtikėtinų istorijų, kurios jam nutiko netolimoje praeityje. Visa tai labai primins Džono Vatsono atsiminimus, kuris per ilgą savo gydytojo karjerą užrašinėjo visus Šerloko Holmso patiriamus nuotykius. Skaitydami šias dešimt istorijų, mes pamatysime kaip vagis džentelmenas veiks prisiėmęs vis skirtingą slapyvardį, užsimaskavęs po skirtinga profesija. Jis ne tik suras dingusią žmoną, išaiškins žmogžudystę, išspręs skyrybų, lobio suradimo bylas, sustabdys seriją pasikėsinimų nužudyti, bet ir išnarplios kitas, ne ką mažiau painesnes mįsles. Bespręsdamas neaiškius nutikimus, dar spės ir vesti.
Iš tikrųjų prieš apžvelgdamas šią knygą kiek detaliau, turiu pasakyti, kad nemėgstu skaityti knygų užsienio kalba. Galbūt, pagrindinė to priežastis yra tame, kad nesu tiek pažengęs. Visgi atsižvelgdamas į faktą, kad vagies-džentelmeno knygų lietuvių kalba mes turime išties labai mažai, esu priverstas žvalgytis ir į alternatyvas išleistas užsienio kalba. Šis rinkinys yra viena iš tų alternatyvų. Jį skaityti pasiėmiau ir dėl kitų priežasčių. Visų pirma, šią knygą sudaro trumpi apsakymai, tad galima niekur neskubėti skaitant. Visų antra, dalį apsakymų jau buvau skaitęs arba klausęs, nes dalis buvo skaitoma Lietuvos radijo „Klasikos“ laidoje „Vakaras su knyga“.
Galiu drąsiai pasakyti, kad knyga yra išties puiki. Ją sudaro dešimt trumpų, įvairių pasakojimų, parašytų žymiuoju konandoilišku stiliumi. Turiu pasakyti, kad kol kas, Arsenas Liupenas yra geriausias garsiojo seklio atitikmuo lietuvių kalba. Istorijos įdomios, intriguojančios, painios, tikrai prilygstančios geriausioms Šerloko Holmso istorijoms ir net kai kurias jų lenkia. Manau, anglas seklys lietuvių skaitytojams yra labiau žinomas tik dėl to, kad jo istorijų yra išversta labai daug. Na o Moriso Leblano Arsenui Liupenui mūsų leidyklos vis nesuteikia šanso.
Nervina tas faktas, kad dažnai kai viena leidykla išleidžia, pavyzdžiui, kokį „Da Vinčio kodą“, tai kitos leidyklos pradeda leisti analoginius kūrinius. Dabar viena leidykla pradėjo leisti Šerloką Holmsą, o tai ką veikia kitos leidyklos? „Arseno Liupeno prisipažinimai“ būtų puikus konkurentas. Knyga tiek gera, kad, sakyčiau, net lenkia rinkinį „Arsenas Liupenas – vagis džentelmenas“. Na o apskritai imant, pastaroji, ši ir knyga „Aštuoni sieninio laikrodžio dūžiai“ yra gera pradžia besidomintiems Arseno Liupeno personažu. Tai geras startas nuo ko reikėtų pradėti skaityti.
Tikiuosi, kad auganti karta supras šio personažo vertę ir ims skaityti anglų, prancūzų, rusų ar kuria kita kalba, nes lietuvių kalba, turbūt, per artimiausią šimtmetį nesulauksime naujų knygų vertimų. Morisas Leblanas mano akimis yra tikras genijus, nes pasiūlė Mocartą vagių tarpe. Tokį patį genijų, tokį patį nepakartojamą. Prancūzų nusikaltimų ir paslapties literatūra būtų „ne tokia“ be vagies-džentelmeno egzistavimo joje.
Beje reikėtų paminėti ir tai, kad pagal išleidimo metus, ši knyga yra šeštoji (seka po kūrinio „Krištolinis kamštis“), tačiau chronologiškai jos veiksmas vyksta dar prieš knygas „Tuščiavidurė adata“ ir „813“. Čia mes matome Arseno Liupeno gyvavimo pradžią. Knyga yra parašyta lengvu, komišku stiliumi ir yra tikra atgaiva visiems mėgstantiems klasikines mįsles. Rekomenduoją ją kiekvienam Šerloko Holmso gerbėjui, bei visiems norintiems tiesiog gerai praleisti laiką.
* Į lietuvių kalbą yra išversta detektyvinė novelė „Raudonojo šilko skraistė“ („The Red Silk Scarf“) iš rinkinio „Arseno Liupeno prisipažinimai“ („Les Confidences d’Arsène Lupin“; 6 knyga). Apsakymas buvo išspausdintas 1993 metų žurnalo „Rankas aukštyn“ 13 numeryje. „Šėtoniški spąstai“ („Le Piège infernal“), „Lošimas“ („Les Jeux du soleil“), „Raudonas šalikas“ („L’Écharpe de soie rouge“), „Gulbiakaklė Edita“ („Édith au cou de cygne“) (rinkinys „Arseno Liupeno prisipažinimai“) buvo skaitomi Lietuvos radijo programoje „Klasika“ laidoje „Vakaras su knyga“.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą