Romane pasakojama apie pagrindinio herojaus austrų aristokrato-avantiūristo Malko, talkinančio CŽV, nuotykius Čilėje. Malko čia atvyksta su CŽV misija nelegaliai išvežti iš šalies persekiojamąjį Geraniosą. Tačiau ką iš tiesų slepia ta užduotis?... Knygoje gausu įtemptų situacijų, susirėmimų, gaudynių, o taipogi herojaus meilės nuotykių aprašymų.
Tai jau antra mano skaityta Žeraro de Viljė knyga. Pirmoji buvo „Jo didenybė paniuręs“. Patariu prieš skaitant šį trumpą komentarą apie knygą pasidomėti pastarąja. Kaip jau minėjau vertindamas pirmąją knygą, pagrindinis veikėjas Malkas Linžas man pasirodė kol kas geriausias Džeimso Bondo pakaitalas lietuvių kalba. Tad mėgstantys Jano Flemingo knygas neturėtų per daug nusivilti de Viljė romanais. Juose pasakojama apie aristokratų kilmės agentą, vykdantį įvairias slaptas misijas. Šį kartą Malkas vyksta į Čilę padėti iš šalies išgabenti vieną svarbų sukilėlį pasitarnavusį CŽV. Knygoje vaizdžiai pavaizduota vietinė valdžia, gyventojai, miesto panorama. Lyginant su pirmąja mano skaityta knyga, šioje dar daugiau smurto ir sekso scenų. Smurto scenos, kurių čia be galo daug, buvo ypač bjaurios ir kėlė pasišlykštėjimą. Turbūt dar neteko skaityti kitos knygos, kur tiek daug būtų kankinimų aprašymų. Net Tomo Hario romanai nublanksta prieš šią knygą. Buvo tikrai bjauru. Scenos atrodė begalinės, nesibaigiančios, beskaitant pačios tapo kaip savotiška kankinimo forma. Iš kitos pusės, turbūt, čia be jų neapsieitume, kai kalbama apie tokią šalies padėtį, sukilėlius ir apskritai agento darbą. Kitas dalykas kurį norėčiau paminėti, tai sekso scenos. Kas skaitė Jano Flemingo kūrinius, o ir šiaip matė filmus apie Džeimsą Bondą, žino, kad moterys šio agento gyvenime vaidino tikrai svarbų vaidmenį. Kartą Flemingo žmona pasakė, kad jo vyro romanai yra savotiška pornografija. Nežinau ką ji norėjo tuo pasakyti, bei jei turėjo omenyje tiesioginę to žodžio prasmę, tai aš galiu pasakyti, kad jai neteko skaityti de Viljė romanų. Čia sekso scenų daug, o ir sakyčiau pakankamai detalių. Aišku viskas aprašyta saikingai, per daug nepersistengiant. Turbūt meilės romanuose dar ne to galima prisiskaityti. Visgi man iškilo šiaip klausimas, negi slaptųjų agentų gyvenimas toks plevėsiškas? Keista. Reikėtų turbūt čia labiau remtis Džono Le Kare kūryba, nes pats autorius buvo agentas. Na bet šiaip sakyčiau knyga išties nebloga. Tiesa versta iš rusų kalbos, bet vertimas man pasirodė pakankamai geras, nesijautė kad kažko trūktų, ar kažkas būtų išversta ne iki galo. Verta skaityti mėgstantiems knygas apie šnipus, ar šiaip jau įveikusiems Jano Flemingo romanus, kurių sakyčiau išverta į lietuvių kalbą nepakankamai. Leidyklos sukluskit. Nesiekit vien pinigų, išleiskit tikros šnipinėjimo klasikos. Gaila, kad pakankamai prastai skaitau anglų kalba, kitaip šitos problemos nebūtų.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą