Romano herojus Saimenas Morlis keletą kartų pabuvojo Niujorke prieš šimtą metų. Jis gali palyginti dvi epochas, mato, kad dvidešimtasis amžius davė žmonijai ne vien puikius išradimus.
Juk net pačias laiko keliones jo amžininkai ketina panaudoti „nepageidautinai“ valstybei sunaikinti. Kadangi šios problemos sprendžiamos, sumaniai jungiant fantastinį ir detektyvinį žanrą, romanas, be abejo, sudomins skaitytoją.
Įžymusis Džeko Finėjaus kūrinys pasakoja apie tai, kaip 70-ųjų metų Niujorko gyventojas patenka į XIX amžiaus pabaigos Niujorką (1882 m.), persikeldamas laiku. Tai jis padaro ne kažkokio mįslingo prietaiso dėka, o paprasčiausiai pasitelkdamas savo protines ir pasąmonines galias. Peržengimui iš vienos epochos į kitą taip pat padeda hipnozė. Tačiau knygoje nesigilinama į paties keliavimo laiku temą, čia daugiau dėmesio skiriama tam, ką mes išvystame nukeliavę. Pats keliautojas yra žmogus epochos, kuri yra jau išgyvenusi du pasaulinius karus, kuri minta beskoniu maistu ir kvėpuoja užterštu oru. Pirmiausia ką išvysta nukeliavęs žmogus, tai nepakitusį Niujorko Centrinį parką. Dar nesugadintas žmonių nuotaikas, tyrą orą ir triukšmo nebuvimą. Didelį įspūdį daro epochos aprašymas, įtikinami veikėjai bei jų reakcijos. Labai puikiai atskleista to meto žmonių nuotaika ir pasaulėžiūra. Knygoje taip pat yra detektyvinė linija, tačiau, mano nuomone, ji yra palyginti menka, todėl knygą, kaip tokį detektyvinį kūrinį aš nerekomenduočiau rinktis. Ji man labiau priminė istorinį romaną. Knygoje daug dėmesio skiriama palyginti dviem epochoms. Rašytojas tarsi klausia, o kurią Jūs pasirinktumėte? Kūrinys tikrai neblogas, bet man pasirodė neužbaigtas. Berods yra pratęsimas, bet nesu tiktas ar tęsia šitą knygą. Be to į lietuvių kalbą vis vien neišverstas.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą