...ir tada scena autobuse: staigus ir netikėtas brūkštelėjimas peiliu per gerklę, aukos kišenių iškraustymas, paimant apysakos rankraštį ir jo buto raktus; įsilaužimas į jo butą, ieškant apysakos kopijų. Kas jis paslaptingasis žudikas?
Nelabai ką turiu pasakyti. Šitos serijos knygos, kiek teko skaityti, tai visos buvo šiaip sau. Neverta investuoti į šitą konkrečią seriją. Bet šita knyga turbūt viena iš įdomesnių, bet ne per daug. Pasakoja apie tai, kaip autobuse randamas nudurto vyro lavonas. Kai policija sužino kas jis ir kur gyvena, nuvyksta į jo namus. Jiems besibeldžiantis į velionio duris, jie išgirsta kaip kažkas rausiasi po butą, bet išlaužus duris nespėja sugauti vagies nes šis pasprunka pro atvirą langą. Žmogžudystė būtų kaip žmogžudystė, jei vyras nebūtų nužudytas kaip kitas asmuo, garsiojoje Forteskju byloje. Tyrimas pasisuka dar kita puse, kai sužinoma, kad velionis buvo, galbūt, tas asmuo, kuris įminė garsiosios Forteskju bylos paslaptį, o jį galėjo nužudyti pats žudikas. Atsiranda daug įtariamųjų, daug keistų sutapimų ir painiavos.
Knygos veiksmas sukasi gan lėtai, palengva ir atrodo, jog čia nėra vietos painiavai, tačiau, asmeniškai man, viską gadino tai, kad knygoje yra gan nemažai veikėjų ir jie nėra kažkokios išsiskiriančios asmenybės. Todėl viskas šiek tiek painiojosi, reikėdavo gerai pasukti galvą, kad suvoktum apie kokį asmenį konkrečiai kalbama. Na o šiaip knyga, tai eilinis, toks pusiau klasikinis detektyvas. Palyginti nelabai turiu su kuo, nepriminė nė vieno rašytojo stiliaus. Nėra nei mistikos kaip Edgaro Voleso knygose, ar išreikšto seklio personažo, kaip Agatos Kristi kūriniuose, ar netikėto bylos atskleidimo, kaip Artūro Konano Doilio apsakymuose. Pabaiga nuvylė, nes įminimas pasirodė labai paprastas, net per daug paprastas: rastos kalkės, kurios ir nurodė kas žudikas. Absurdas, daugiau kaip pusės knygos tyrimas nueina velniop, nes gi kalkės viską atskleidžia. Rašytojas galėjo sukurti kažką įdomesnio.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą