S. Kingas jau daugelį metų yra tarp labiausiai skaitomų JAV rašytojų. „Tylos zonoje“ vaizduojama aštuntojo dešimtmečio Amerikos tikrovė, persipynusi su neišaiškinamais, sudėtingais žmogaus psichologijos reiškiniais.
Knygos veiksmas sukasi apie Džonį Smitą gyvenantį kažkur Amerikoje. Knyga mums parodo kelis Džonio vaikystės epizodus, o vėliau nukelia į laikus, kai Smitas jau suaugęs. Jis mokytojauja, turi merginą. Deja įvyksta kai kas tragiško ir netikėto. Grįždamas namo taksi vaikinas patenka į avariją, kurioje vienintelis išgyvena, tačiau atsigulą į komą beveik penkeriems metams. Pabudęs iš komos, Džonis pamato, kad pasaulis per tą laiką pasikeitė. Mama tapo religine maniake, mergina ištekėjo ir susilaukė sūnaus. Pabudęs iš komos vaikinas tai pat aptinka savyje paranormalių galių, kurios po avarijos tik sustiprėjo. Jis prilietęs kitą daiktą ar žmogų, gali matyti tam tikrą informaciją, praeities ar ateities epizodus. Vaikinui iškyla klausimas, kaip panaudoti šias galias ir koks yra jo pašaukimas.
Kiek žinau, tai berods pirmoji į lietuvių kalbą išversta Stiveno Kingo knyga. Ji išleista 1989 m. Čia daug keistų sulietuvintų angliškų frazių, bet jei atvirai, man tai patiko, nes kūrė kažkokio seno, antikvarinio daikto jausmą, buvo lengviau įsijausti į knygos veiksmą, kuris vyksta apie septyniasdešimtuosius metus. Knyga prikausto nuo pirmojo puslapio ir išlaiko susidomėjimą ilgam. Knygos pirmoji dalis man pasirodė tiek įdomi, kad vien ją galima imti už knygą ir laikyti viena geriausių. Antra dalis buvo kiek nuobodoka. Joje veiksmas sukasi apie rinkimus, kalbama apie tai, kas bus išrinktas prezidentu ir pan. Kaip bebūtų, knygos pabaiga nenuvylė. Tiesa ji liūdna, gal kiek nuspėjama, bet visgi gera. Na o imant bendrai, tai Stiveno Kingo nereikia pristatinėti. Jo knygos išties geros, užkelia nemažą kartelę panašiems rašytojams. Kaip rašoma knygos pabaigoje, rašytojo knygos pasižymi kinematografija. Jas skaitydamas matai tokius vaizduotės kuriamus vaizdus, lyg žiūrėtum išties ryškų, spalvotą kino filmą. Na o tai leidžia ypač stipriai įsijausti į knygą, išgyventi viską ką išgyvena knygos personažai. Šie savo ruoštu atrodo itin spalvingi, tikroviški, realūs. Skaitydamas džiaugiausi kartu su knygos personažais, liūdėjau kai buvo liūdna jiems, juokiausi kai juokėsi jie. Stivenas Kingas išties nepaprastas rašytojas, nepaprasta ir knyga. Tikrai rekomenduoju paskaityti. Savo idėja, t. y. tuo kad vaikinas prilietęs daiktą ar žmogų pamato atitinkamą informaciją, man priminė kito rašytojo kūrinį Michael Koryta „Kiparisų namai“. Ten vyras prisilietęs prie kito žmogaus pamatydavo kaip šis mirs.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą