Kas nužudė Aliciją, Joanos bičiulę? Tarptautinio špionažo agentai? Paslaptinga banditų gauja? Sekdama žudikų pėdsakais, atkaklioji Joana patenka į Kopenhagą ir čia per žirgų lenktynes netikėtai padeda Interpolui demaskuoti nusikalstamą grupę. Bet didžiausias netikėtumas Joanos ir skaitytojų laukia šmaikščiai laužančio įprastą klasikinę detektyvo schemą pasakojimo pabaigoje. Romane skaitytojai susitiks su senu Joanos pažįstamu prokuroru Velniu.
„Aš rašau nuotaikos pakėlimui ir širdies džiaugsmui“ – taip sako apie save Joana Chmelevska, garsi šiuolaikinių detektyvų kūrėja. Skaitytojai su nekantrumu laukia jos knygų ir perskaito vienu ypu su šypsena veide. Šią rašytoją pamėgo ir jaunas, ir senas, darbininkas ir inteligentas. Jos knygos vienus gelbsti nuo depresijos, kitus moko, kaip išvengti sunkumų ir apgaulės, trečius prajuokina iki ašarų.
Kartais perskaitai knygą ir neturi ką pasakyti. Va taip aš dabar ir jaučiuosi. Man nežinomos rašytojos, nežinomas kūrinys (nors knygų jos išversta pažiūrėjau tikrai nemažai, net abydna). Greitai perskaitomas, bet ne per daug įdomus. Visą kas knygoje įvyksta, galima aprašyti keliais sakiniais, taip kad daug ko nelaukite. Biški žmogžudystės. Biški narkotikų, dar šio to bei ano. Verdiktas – nešvaistykite laiko skaitydami šį kūrinį, nieko įdomaus nerasit. Man patiko tik viena. Vieno knygos veikėjo vardas yra Velnias. Gan neblogai sugalvota. Lyg ir sumenkina, sužmogina šitą antgamtinę būtybę. Ir aš norėčiau parašyti knygą, kurioje būtų veikėjas vardu Velnias.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą