Kadaise keturi muškietininkai išgelbėjo Prancūzijos karalienės Onos Austrės garbę. Dabar, po dvidešimties metų, Atas ir Aramis vyksta į Angliją vaduoti karaliaus Karolio I. Jiems įkandin atplaukia ir d’Artanjanas su Portu. Deja, iškilusi praeities šmėkla sužlugdo keturių draugų pastangas. O grįžusių į Prancūziją jų laukia kardinolo Mazarinio ir karalienės nemalonė. Ar pavyks keturiems narsuoliams išsisukti iš keblios padėties ir gauti norimą atlygį, sužinosite perskaitę šią knygą.
Na apžvalga čia nereikalinga, nes čia kaip ir pratesimas pirmos dalies. Jei ką paskaitykit ką aš rašiau anksčiau. Pasakysiu tik tiek, kad ši dalis man pasirodė nuobodesnė už pirmąją, o ir šiaip dabar ilgam atsisotinau muškietininkų. Kiek per daug dialogų. Veiksmo lyg ir užtektinai, tik jis rutuliojasi gan lėtokai. Atrodė, kad knyga niekada nesibaigs, visai kaip mūsų žiema. Nors iš kitos pusės, žinant kada parašytas kūrinys, tai yra išties neblogas. Diuma tikrai mokėjo rašyti. Kol kas darau pertrauką nuo muškietininkų, o kitąmet dar bandysiu įveikti „Vikontas de Braželonas“.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą