„Kolekcionierius“ ~ John Fowles

„Kolekcionierius“ (John Fowles, 2005 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Meno akademijos studentę Mirandą, kuri įkūnija kūrėjui būtiną vidinę laisvę, emocinį gyvybingumą, pagrobia atsitiktinai praturtėjęs klerkas Frederikas Klegas. Jos sąmonėje Klegas transformuojasi į Kalibatą – bjaurumo ir išsigimimo simbolį. Trys romano dalys – tai dviejų veikėjų pasakojimai apie save, jų vidiniai monnologai, atskleidžiantys dvi diametraliai priešingas gyvenimo pozicijas: Klego egoizmą, vidutiniškumą ir Mirandos dvasinę harmoniją, dorovinę tvirtybę ir intelektą. Nelaisvėje Miranda suvokia gyvenimo, meilės ir neapykantos esmę ir įsitikina, kad didžiausia vertybė – tai gebėjimas giliai jausti ir mylėti gyvenimą...

Knyga visai nieko, nors ne per daug įdomi. Pasakojama dviejų, totaliai skirtingų veikėjų akimis. Pagrobėjo (nepamenu vardo, berods Fredas), kuris yra vienišas, apsėstas, savanaudis, drugelių kolekcionierius, bei pagrobtosios, Mirandos, stipriai besikabinančios į gyvenimą, akimis. Pirma pasakojimo dalis visai nieko. Gan intriguoja tas visas Kalibano pasakojimas, jo minčių eiga, asmenybė, išgyvenimai, iki kol neateina Mirandos eilė. Atvirai pasakius, nelabai ją supratau, o ir šiaip pakartojama, kas jau buvo girdėta pirmoje knygos dalyje. Tą pamišėlį tai dar galima kažkaip suprasti, kodėl jis taip elgėsi, bet jos elgesys tai kažkoks nelabai tikroviškas. Nesipriešina ir pan. Kažkaip nerealistiška. Karts nuo karto atseit pabando pabėgti, pagnaibo viniu plytas, bet nepasisekus per daug nenusimena, bent man tokia nuomonė susidarė. Manau tikrovėj būtų daugiau melodramos. Daugiau maldavimų, keiksmų ir pan. Be to pats jos pasakojimas, kaip ji ten su vienu ale kavalieriu, kuris už ją vyresnis, tūsinosi. Na, alio, nuobodu. Vienu žodžiu, dviejų asmenų, kalintojo ir kalinės santykiai, perpinti emocijomis ir jų išgyvenimais. Kitaip dar gėrio ir blogio kova. Šviesos ir tamsos... Pabaiga gan netikėta. Nenoriu atskleisti jos, bet pasakysiu, kad pagrobėjas nusprendžia ieškoti kitos aukos, ne tokios kaprizingos ir labiau paklūstančios.

„Jei nerodai jausmų, tai dar nereiškia, kad jie negilūs“.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.