„Juodoji Indija“ (Žiulis Vernas, 1997 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.
Apsakymas buvo spausdinamas „Rankas aukštyn“ Nr. 4(8) 1991 m.
Romane vaizduojamas šachtininkų gyvenimas Škotijoje, jų kasdieninis darbas, prietaringumas. Autorius vartoja „paslapčių romano“ stilistiką – įvairius, „stebuklus“, netikėtus įvykius, antgamtinių jėgų veikimą ir galiausiai atskleidžia realiąsias priežastis.
Apsakymas buvo spausdinamas „Rankas aukštyn“ Nr. 4(8) 1991 m.
Romane vaizduojamas šachtininkų gyvenimas Škotijoje, jų kasdieninis darbas, prietaringumas. Autorius vartoja „paslapčių romano“ stilistiką – įvairius, „stebuklus“, netikėtus įvykius, antgamtinių jėgų veikimą ir galiausiai atskleidžia realiąsias priežastis.
Skaičiau šitą knygą užsienio kalba. Lietuvių kalboje ji yra spausdinama kartu su kita istorija – „Penki šimtai begumos milijonų“. Joje pasakojama be galo pagauli ir įtaki istorija apie prancūzo Sarazeno ir vokiečio Šulcės idėjų ir darbų dvikovą, apie pasaulio ateitį. Tačiau, kadangi jos neskaičiau, kalbu tik į pirmąjį romaną. Istorijoje pasakojama apie anglies šachtą, kuri vieną dieną išsenka. Vėliau veiksmas persikelia po dešimties metų nuo pastarųjų įvykių. Vienas inžinierius, Džeimsas Staras, gauna laišką su kvietimu atvykti į išsekusią šachtą. Čia jis randa Fordų šeimą, kuri čia gyvena pastaruosius dešimt metų ir kurie vis dar neprarado viltiems, kad vieną dieną šachtoje bus atrasti nauji, dar nežinomi klodai. Tikri nuotykiai prasideda, kai pasikėsinama į šeimos planus, pradeda vykti keisti ir nepaaiškinami įvykiai. Iš tikrųjų gan neįprastas Žiulio Verno kūrinys. Čia nėra nei įspūdingų gamtos peizažų, nei įvairios gyvūnijos, galybės nuotykių, kovos ar daug mokslinių faktų.
Veiksmas vyksta tamsioje, pilkoje šachtoje, kur sklando mitai ir nepaaiškinami reiškiniai. Tačiau tai netrukdo mėgautis istorija. Beje skaitydamas susimastai apie šiuolaikinius anglies išgavimo būdus, taip pat kiek jos beliko žemėje, kiek jų išseko per pastaruosius metus. Knyga labiau fantastinė, nei mokslinė. Tačiau, man atrodo, tai yra gan įprasta Žiuliui Vernui, tad nėra dėl ko kibti prie to. Istorija gan romantiška, šiek tiek vaikiška. Pirmieji skyriai, kuomet keliaujama po šachtą, priminė kitą garsų romaną „Kelionę į žemės centrą“. Nors knygos gale mistika pasirodo labiau žemiška, viski tas fantastikos elementas neišnyksta. Graži pasaka su laiminga pabaiga.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą