Mikis Spileinas savo „kietame“ detektyve mums pristato privatų detektyvą Maiką Hamerį. Draugas, Džekas Viliamsas, kuris kažkada kare paaukojo savo ranką kad išgelbėtų Maiką, randamas negyvas savo bute. Jis nušautas iš 45 kalibro pistoleto. Maikas siekia keršto. Jis yra detektyvas ir turi teisę nešiotis ginklą. Jis pažada, kad suras žudiką anksčiau nei policija ir įvykdys savo teisingumą. Tokį, kokį supranta tik šis sumautas miestas. Belieka tik laukti...
Na jei Jums patinka nesiskutę, pagėrę kieti vyrukai, kurie mala visiems marmūzes, pigios merginos kurios puola šiam į glėbį be jokių „labas“ ar „kaip einas?“. Jei Jums patinka 45 kalibro pistoleto skleidžiamas garsas, tai Jūs pataikė ten kur reikia. Man irgi patinka visa tai, bet man nepatiko ši knyga. Per daug jau ji „nušlifuota“ ir paruošta masinei produkcijai. Kiek teko skaityti „kietus“ detektyvus, tai mano nuomone, vienintelis vertas dėmesio rašytojas buvo Raimondas Čandleris. Sorry, bet tokia karti tiesa. Knyga nėra prasta, bet ji visiškai neišsiskiria iš analoginių Dešilo Hemeto ar Džeko Higinso kūrinių. Vienas kietuolis, keletas blogiukų, krūva pistoletų, bei kelios patrauklios pupytės. Rašymo stilius nieko neišsiskiriantis, istorija taip pat nėra originali. Skaitosi gan lengvai ir greitai, bet su šiokia tokia apatija. Vietomis net mintys nukrypdavo į šalį ir tekdavo kokį puslapį perskaityt iš naujo. Kartais tas „kietas“ nebūna jau toks „kietas“. Kaip bebutų, noriu dar pacituoti vieną verstinę eilutę, kuri gerai apibūdina Maiką Hamerį: „Jis nežino iš kur atkeliavo. Jis nelanko terapijos. Jis negroja džiazo savo apartamentuose, neturi paveikslu ar indų bute ir juo labiau neklauso Roberto Frosto ir Majos Angelou poemų. Jis daug geria. Dažnai bendrauja su farais ir seksualiom pupytėm bei savo sekretore. Jis Maikas Hameris. Kietas vyrukas.“.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą