Ričmonde, Virdžinijoje, teismo ekspertė Kei Skarpeta tiria kelis išžaginimus ir žmogžudystes. Kiekviena moteris skiriasi viena nuo kitos. Vienos vedusios, kitos – ne. Tris baltaodės, viena juodaodė. Jos gyveno skirtinguose rajonuose, su skirtingais namais ir kaimynais. Sieja jas tik vienas faktas – jos visos gyveno vienos ir tai, kad kiekviena žmogžudystė vis žiauresnė. Kartu su kolega Martino, patologoanatomė bando įminti sadisto minčių eigą, bei principą, pagal kurį jis renkasi aukas. Jai reikia išlikti budriai, nes darbe jos laukia sabotažas ir žudikas, kuriam visai nepatinka mintis būti sugautam.
Tai pirmoji knyga daktarės Kei Skarpetos serijoje. Ją pasirinkau, nes kažkada žaidžiau kompiuterinį žaidimą analoginiu pavadinimu. Deja tik vėliau supratau, kad žaidimas sukurtas ne pagal šią knygą. Kaip bebūtų, mesti kūrinį jau buvo per vėlu. Knyga kiek teko pasidomėti nėra laikoma viena geriausių Cornwel kūrinių. Kiek teko skaityti, tai su kiekviena knyga rašytoja, žinoma, tobulėjo ir geresnėmis knygomis laikomos vėlesnės. Aš sutiksiu su šia kritikų nuomone. Knyga lyg ir pradžioje užkabino, bet kadangi vis skaitant nepasiūlė kažko naujo, susidomėjimas vis mažėjo. Galiausiai perskaičius pusę knygos, susidomėjimas nusmuko beveik ties nuliu ir skaitymas tapo tik noru viską kuo greičiau pabaigti. Man trūko veikėjų. Jų čia mažai ir be pačios Skarpetos, jie ne ką te detalizuoti. Pati daktarė man pasirodė labai žmoniška ir tikra. Pats pasakojimas man irgi pasirodė labai tikroviškas, priminė Ž. Simenono knygas, kurios tikroviškumu ne ką prastesnės. Įtampos taip pat trūko, kiek labiau ji pasireiškė pabaigoje, kuri, mano manymu, per greita ir per daug moteriška. Apskritai pati tema labai jau moteriška – seksualinis maniakas. Dialogai taip pat ne patys įdomiausi. Labiau žavėjo įvairūs tyrimo faktai, DNR ir t. t. Pati knyga šiaip pasiūlė kažką naujo. Konkrečiai, kad viskas dėstoma teismo ekspertės akimis. Galima sakyti koronerio akimis, nors pati knygos herojė nusako kuo koroneris skiriasi nuo teismo eksperto. Kaip bebūtų, viskas man priminė kažkada per Discovery kanalą matytą laidą, kurioje kalbėdavo moteris atliekanti skrodimą, kaip jinai ten viską pjauna, sveria ir pan. Tai čia kažkas panašaus. Aišku tik be šlykščių detalių. Aš jų, žinoma, ir nepasigedau. Kažkuo knyga priminė ir serialą CSI. Ten taip pat tiriami įvairūs mėginiai: plaukeliai, siūleliai, kraujas ir taip toliau. Iš tikrųjų knygoje labiau nagrinėjamas klausimas ne „kas?“, kas tai padarė?, o „kaip?“. Kaip buvo pasirinktos aukos? Kaip jos buvo nužudytos? Kaip žudikas žudė? Tuo ši knyga taip pat skiriasi nuo analoginių kūrinių, kuriuos teko skaityti. Bendrai paėmus, gan silpnas detektyvinis kūrinukas. Labiausiai nuliūdino pats rašymo stilius, kuris, sakyčiau per daug pilkas ir niekuo neišsiskyrė.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą