Arlenui Viagneriui, Pirmojo pasaulinio karo veteranui, teko regėti dūmus žmonių akyse ir anksčiau. Tai būdavo neišvengiamos mirties ženklas. Jis niekada neklysdavo. Kai vieną troškų vakarą nubudęs traukinyje pamato mirties ženklus bendrakeleivių akyse, beviltiškai bando juos atkalbėti tęsti kelionę į Floridos Ki salas. Tik devyniolikametis Polas Brikhilas juo patiki ir abu lieka naktį nuošalioje stotyje, tikėdamiesi išsisukti nuo neišvengiamos mirties. Bičiuliai patraukia į pietus pėsti ir netrukus pasijunta įkalinti „Kiparisų namuose“ – atokioje Meksikos įlankos užeigoje, kuri priklauso mįslingai gražuolei Rebekai, – tiesiog artėjančio uragano kelyje.
Tačiau tas pragaištingas 1935 m. uraganas – ne vienintelis jiems gresiantis pavojus. Meksikos įlankos gyventojus valdo kur kas šiurpesnė jėga, todėl šilto ir šalto matęs Arlenas nori kuo greičiau iš ten nešdintis. Bet Polas atsisako palikti Rebeką vieną, net ir išgirdęs draugo perspėjimą, jog užgaišę gali niekada iš ten neištrūkti. Nuo šiurpios pradžios iki stingdančios pabaigos Kiparisų namai yra neprilygstamas „geriausio iš geriausių“ detektyvas su fantastikos prieskoniu, sulaukęs liaupsių iš rašytojų Stepheno Kingo, Peterio Straubo, Deano Koontzo ir Rono Rasho.
„Kiparisų namai“ – istorinis romanas su šiek tiek intrigos, meilės ir fantastikos. Veiksmas vyksta Amerikos Didžiosios depresijos laikais. Pagrindinis veikėjas, Arlenas Viagneris, Pirmojo pasaulinio karo veteranas, keliauja traukiniu į Floridą su būreliu kolegų dirbti. Netrukus jis pajaučia, kad visi traukinio keleiviai greitai mirs – jis pamato jų veiduose kaukoles ir iš jų akiduobių sklindančius dūmus. Pirmą kartą jis susidūrė su šiuo gebėjimu dar būdamas kare, kuomet jis numatydavo mirsiančius draugus. Jis pasipasakoja savo bičiuliams, bet šie žinoma juo ne tik nepatiki, bet ir pasišaipo. Tik vienas jaunas vaikinukas, Polas Brikhilas, nusprendžia netęsti kelionės traukiniu. Jau visai netrukus jie atsiduria Kiparisų namuose, atokioje Meksikos įlankos užeigoje, kuri priklauso mįslingai gražuolei Rebekai. Netrukus jie supranta, kad visas miestelis skendi blogio rankose ir vienintelė išeitis jį išvaduoti, viską paimti į savas rankas.
Išties įdomi istorija su įdomiais veikėjais, gražiais gamtos peizažais ir įtikinamu pasakojimu. Michael Koryta puikus rašytojas sugebantis įkvėpti savo veikėjams gyvybę, apsupti juos įtikinama ir tikroviška aplinka. Skaitydamas puikiai jauti kiekvieno veikėjo emocijas ir juos supančią aplinką. Karštą, dulkėtą, žmonių prakaitu valdomą Ameriką. Veiksmas vyksta Amerikoje, Didžiosios depresijos laikotarpiu. Man tai patiko, nes iki šiol neteko skaityti nieko panašaus. Jei knyga būtų filmas, tai būtų puikus vesterno kūrinys su šiek tiek fantastikos elementais. Jei taip paėmus, tai tos kaukolės veiduose atrodo išties juokingai ir jei aš bandyčiau kažką panašaus kurti, tai visi tik pasijuoktų. Bet aš nesu rašytojas ir nesu Michael Koryta, kuris visa tai aprašė, pavertė įtikinamu, bei suteikė tuo atitinkamo prieskonio knygai. Skaitytojai nemėgstantys paranormalių reiškinių ar fantastikos elementų knygose, neturėtų per daug jaudintis, nes šis pagrindinio veikėjo gabumas nėra esminis knygos siužeto linijoje. Čia daugiau dominuoja pačių veikėjų išgyvenimai ir jos supančios, blogio persmelktos aplinkos detalizavimas. Išties vyriška knyga be jokių nukrypimų, tik su tyra meile. Meile draugui ir meile moteriai. Puikus romanas. Beje įdomus ir rašytojo knygai (užeigai) suteiktas pavadinimas. Parinktas pagal medį kiparisą, kuris laikomas vienas tvirčiausių medžių gaminant karstus. Taigi užeiga yra tarsi karstas, kuriame yra įkalinti jos gyventojai...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą