Detektyvas Flavjeras, savo draugo Ževinio paprašytas, seka jo žmoną. Ją nuolatos kamuoja neaiškūs prisiminimai, tarytum joje būtų apsigyvenusi kitos, seniai mirusios, moters dvasia. Ji linkusi į depresiją ir savižudybę, ir Flavjero svarbiausias uždavinys yra apsaugoti ją nuo nelaimės. Tačiau nelaimė vis dėlto įvyksta, ir iš dalies dėl to kalta Flavjero aukščio baimė... Puikus, klasikinis šio žanro pavyzdys, įkvėpęs Alfredą Hitchcocką sukurti garsųjį filmą „Svaigulys“.
Jei detalizuojant apie ką knyga, tai prie aprašymo reikėtų pridėti, kad Detektyvas Flavjeras pamilsta sekamą asmenį ir tampa net apsėstas ja. Šiai mirus jis pradeda ieškoti kitos moters, panašios į ją, į kurią galbūt ir vėl galėjo įsikūnyti pastarosios siela. Galiausiai jis ją atranda ir apsėdimas prasideda iš naujo. Jis jai perka drabužius, papuošalus, net daro šukuoseną, kurią turėjo Madlena Ževin. Galiausiai pastarosios gyvenimas ir vėl pasibaigia taip pat... Knyga nei detektyvas, nei melodrama. Mano manymu, per mažai paslapties, kad būtų detektyvas ir per trumpa kad būtų melodrama. Kažkokia įstrigusi tarp dviejų stilių. Pabaiga pakankamai įdomi ir viską logiškai paaiškinanti. Jokia čia prarasta dvasia, o paprasčiausia... na patys perskaitykit ir sužinosit.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą