Pilną „Extasy“ tablečių lagaminą diplomatas kurjeris veža į Vilnių. Operatyvininkui Bartui Gabriui pavedama vadovauti šios bylos tyrimui. Deja, viskas baigiasi netikėtai – nušaunamas kurjeris ir užsakovas, dingsta lagaminas su narkotikais. Įtariamas pats Bartas Gabrys. Prasideda kova... Ar pavyks patyrusiam Saugumo departamento darbuotojui įrodyti savo nekaltumą ir rasti narkotikus?
Ne naujiena, kad į „savus“ mes žiūrime 10 kartų kritiškiau nei į kitus. Raidas Dubrė (Juozas Šikšnelis) – lietuvių rašytojas. Tačiau vertindamas šią knygą aš nekreipiau dėmesio į tautybę, o vertinau patį kūrinį. Pasakysiu atvirai, man buvo nuobodu. Man patiko, kad veiksmas vyksta Lietuvoje, Vilniuje, žinomame man mieste. Kad tekstas pateikiamas tai pirmu asmeniu, pagrindinio veikėjo akimis (man geriausiai patiko), tai trečiu asmeniu. Tai knygose pasitaiko ne taip jau dažnai, kaip atrodo. Dažniausiai būna arba, arba... Bet man buvo nuobodu. Narkotikai – labai jau nerimta ir banalu, aišku galit nesutikti. Norėjosi kažko labiau komplikuoto, arba išvis kažko nerealaus, ypač Lietuvoje, tarkim, deimanto pagrobimo. Kiek juokingos pasirodė veikėjų pavardės (į knygos pabaigą pripratau), visokių lietuviškų patarlių ir palyginimų gausa. Tai daro kūrinį dar labiau lietuvišku, nors man norėjosi kažko labiau unikalesnio. Tarkim rašytojo Raimondo Čandlerio palyginimus išvis galima buvo patentuoti, kokie jie unikalūs ir patrauklūs, o čia tik senolių išmintis. Gan tikėtina lietuviška nusikalstamo pasaulio savaitė, laimei pasibaigusi laimingai.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą