Stigas Larsonas gimė 1954 m. rugpjūčio 15 d. Skelleftehamne, Švedijoje. Iki 9 m. Stigas gyveno kartu su seneliais Vasterbottenyje, mediniame namelyje ir mokėsi vietinėje mokykloje. Pranešama, kad į mokyklą kas dieną jis keliaudavo slidėmis. Gyvendamas kaime, pamėgo gamtą, galbūt dėl to jis taip nemėgo miestietiškos gyvensenos.
Stigas Larsonas anksti neteko senelio, kuris mirė 56 m., o motina mirė 1991 m., taip pat būdama jauno amžiaus, nuo komplikacijų susijusių su krūties vėžiu. Nuo pat vaikystės jis mėgo mokslinės fantastikos knygas. 1972 m. dalyvavo mokslinės fantastikos fanų suvažiavime SF-72 m. Vėliau 1978-1979 m. buvo fantastikos žanro mėgėjų prezidentas.
Stigą Larsoną galima priskirti revoliucionieriui, kuris priklausė komunistų darbininkų lygai. Jis taip pat redagavo švedų politikos žurnalą „Fjärde internationalen“, rašė analitikas į „Internationalen“. S. Larsonas 1977 m. praleido Eritrėjoje, kur mokė Eritrėjos moterų išsivadavimo judėjimo nares galimų teisių ir kovos. Vėliau turėjo palikti šalį, dėl atsiradusio inkstų nepakankamumo. Grįžęs į Švediją dirbo grafikos dizaineriu didžiausioje Švedijos naujienų agentūroje „Tidningarnas Telegrambyra“ 1977-1999 m.
Stigo politinės pažiūros ir žurnalistinė darbo patirtis leido jam įkurti Švedijos „Expo“ organizaciją, kuri buvo panaši į „British Searchlight Foundation“ įkurta tam, kad kovotų su augančiu dešiniųjų ekstremizmu, „white power“ kultūra mokykloje ir tarp jaunų žmonių. Vėliau jis tapo šios organizacijos leidžiamo laikraščio redaktoriumi. Jo darbas įkurtoje organizacijoje nebuvo bevaisis. Jis tapo ekspertu ir dažnai dalyvaudavo debatuose, susijusiose su dešiniųjų ekstremizmu, o pagrindinis tyrimo objektas buvo „Švedų demokratinė“ partija.
Oficialiame Stigo Larsono tinklapyje (stieglarsson.se) teigiama, kad jis buvo vienas iš gerbiamiausių ekspertų visame pasaulyje, kalbant apie antidemokratinius judėjimus, dešiniojo sparno ekstremistus. Jis dažnai konsultuodavo kolegas iš kitų valstybių. Manoma, kad jis konsultavo netgi Skotlandjardą.
Rašytoją mirtis ištiko jam būnant gana jauno amžiaus (50 m.), 2004 m. lapkričio 9 d., Stokholme, ištikus infarktui. Po jo mirties greitai buvo paskelbta, kad jis savo turtą ir autorinį atlyginimą 1977 m. išreikšdamas norą nusprendė palikti „Komunistų darbininkų lygai“ (dabar Švedijos socialistų partija). Tai buvo draudžiama pagal Švedijos teisę, tačiau jo įkurta „Expo“ organizacija teigė, kad jis turėjo silpnus ryšius su tėvu ir broliu, kuriems pagal įstatymą turėjo atitekti turtas.
„Mergina su drakono tatuiruote“ (The Girl with the Dragon Tattoo) pirmasis „Tūkstantmečio“ (Millenium) sagos kūrinys pasirodė Švedijoje 2005 m. Tapo tikra sensacija ir iš karto užkopė į perkamiausių knygų dešimtuką. Kūrinyje, galima sakyti, rašytojas atvaizduoja tai, dėl ko visą gyvenimą kovojo ir netgi galime įžvelgti, tam tikrus ryšius su jo gyvenimu.
Pagrindinė herojė, Lisbeta Salander – visuomenės atstumta mergina, patirianti prievartą, buvusi prostitutė ir gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje. Paslaptinga, dažnai pasitikinti tik savimi, nelinkusi atvirauti, tačiau vis tiek emocionaliai jautri mergina. Kūrinyje skrupulingai aprašomos sekso prievartinės scenos, užgauliojimai. Žinant rašytojo pažiūras, jis turbūt neatsitiktinai pasirinko merginą, kuri tarsi išsiskiria iš pilkos masės, yra nestandartinės išvaizdos.
Švedijoje, originalus knygos pavadinimas yra „Vyrai, kurie nekenčia moterų“ ir iš tikrųjų šis pavadinimas visiškai atitinka knygos prasmę, nes pagrindiniai skriaudėjai yra vyrai, o aukos – moterys. Galima įžvelgti paties rašytojo gyvenimo epizodų, kuriais jis aršiai pasisakė už moterų teises. Taip pat kaip ir pats rašytojas, jo kūrinių herojė Lisbeta, turi silpną ryšį su tėvu ir netgi jo nekenčia. Šlykštėdamasi vyrais, ji atsiduoda moters meilei ir tai yra aiški užuomina į homoseksualumą.
Kitas herojus – žurnalistas Mikaelis Bliumkvistas, rašo korupcinėmis temomis, tiria įvairias neteisėtas veiklas. Jam buvo patikėta pabandyti išsiaiškinti nusikaltimą įvykdytą prieš keturiasdešimt metų. Žurnalistui nagrinėjant bylą, aiškėja sukrečiantys vienos iš šeimos – Vangerių paslaptys.
Apskritai, knygoje nagrinėjamos šios temos: rasizmas, nacizmas, religinis fanatizmas, privatus gyvenimas, duomenų apsauga, kas yra ypač aktualu šių dienų žmogui.
Kadangi kūrinys sulaukė milžiniško populiarumo, jį ekranizavo Švedijos kūrėjas Niels Arden Oplev ir vėliau į amerikietišką rūbą įtraukė David Fincher.
1) „Mergina su drakono tatuiruote“ (The Girl with the Dragon Tattoo).
2) „Mergina, kuri žaidė su ugnimi“ (The Girl Who Played with Fire).
3) „Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą“ (The Girl Who Kicked the Hornets’ Nest).
Kai kas spėja, kad rašytoją mirtis ištiko jam sėdint prie rašomojo stalo. Po rašytojo mirties kilę teisiniai ginčai palietė visą Švedijos visuomenę. Ne tik dėl minėto pareiškimo, kad savo turtą jis nori palikti vienai socialistų partijai, bet ir dėl to, kad pagal Švedijos įstatymus, asmuo turi būti deklaravęs gyvenamą vietą, jeigu nori gauti palikimą. Kadangi pats Stigas Larsonas dažnai sulaukdavo grasinimų iš politinių oponentų, jis savo adresą maskuodavo įvairiose registruose. 2010 m. apie šiuos visą Švediją kausčiusius įvykius rodė vienas populiariausių amerikiečių kanalų – CBS. Jame artimieji pranešė, kad rado parašytą pusę ketvirtosios „Tūkstantmečio“ dalies rankraščius.
Jo kūriniai parduoti 45 milijonų kopijų tiražu ir išleisti 43 valstybėse.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
1 komentaras
Daug sužinojau...Ačiū :)
Rašyti komentarą