Arsenas Liupenas sugrįžta nuostabioje demaskavimo, meilės ir, žinoma, brangenybių istorijoje. Dar kartą, Liupeno ir garsiojo Herloko Šolmso keliai susitinka. Bet šį kartą pagrindinis Arseno priešininkas – Izidoras Botrele, licėjaus mokyklos studentas-detektyvas. Kiekvieną žingsnį, kurį žengia vagis, Botrele nuspėja ir net spėja užbėgti šiam už akių. Jau netrukus jis leidžiasi ieškoti atsakymų gaubiančių garsiąją karalienės Marijos Antuanetės ir grafo Kaliostro paslaptį.
„Tuščiavidurė adata“ tai mįslė, kuria dalijosi garsiausi Prancūzijos karaliai. Ji slepia pasakiškus lobius, kurie neįsivaizduojami be neįkainojamų perlų, rubinų, safyrų, deimantų ir kitų didingų karaliaus turtų. Šią paslaptį iki šiol buvo įveikęs tik garsus vagis-džentelmenas, tačiau jo pėdomis jau seka ir jaunasis genijus-detektyvas Izidoras Botrele. Ar Botrele įmins „Tuščios adatos“ paslaptį? Ar pagaliau Liupenas sutiks sau lygų priešininką? Ar vagis džentelmenas atras kitą priešininką, kuris privers jį mesti savo vagies amatą amžiams? Sužinosime perskaitę šią nuostabią nuotykių, jaudulio ir paslapties kupiną istoriją.
„Tuščiavidurė adata“ arba pranc. „L’Aiguille creuse“ yra viena iš daugelio Arseno Liupeno istorijų, parašytų žymaus prancūzų rašytojo Moriso Leblano. Šis romanas yra trečioji serijos knyga apie vagį-džentelmeną, bei yra laikoma viena įspūdingiausių vagies istorijų. Joje mes ne tik, kad sutinkame mūsų jau pamėgtus veikėjus Ganimarą ir Herloką Šolmsą, bet ir atrandame naują sudėtingų galvosūkių sprendimo meistrą – Izidorą Botrele. Romano dėmesio akiratyje atsidurs tiesiog nesuskaičiuojami lobiai, bei iš kartos į kartą perduodama didi paslaptis.
Knygoje bus kalbama apie tai, kaip viduryje nakties keli nepažįstami vyrai įsiveržia į grafo Deževro pilį. Apiplėšimo metu grafo sekretorius nužudomas, o vienas iš vagių sužeidžiamas. Kai galiausiai pasirodo policija, paaiškėja, kad vagys nieko nepaėmė, o dingo taip pat staiga, kaip ir buvo pasirodę. Izidoras Botrele, mįslingas licėjaus mokyklos studentas-detektyvas, pasiryžta įminti šią paslaptį. Juk visas šis apiplėšimas primena ne ką kitą, o paties Arseno Liupeno braižą. Netrukus paaiškėja, kad visos šios suirutės centre slypi „Tuščiavidurė adata“, paslaptis, kurią paskutinieji žinojo Marija Antuanetė ir grafas Kaliostro. Ji lėmė karalių galią pradedant Romos laikais lygi pat Prancūzijos revoliucijos įvykusios 1789-aisiais metais. Šią mįslę jau įveikė pats vagių karalius Arsenas Liupenas, o dabar jos pėdomis nuspręs sekti jaunasis detektyvas Izidoras...
Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną įspūdingą istoriją, dar vieną patentuotą Moriso Leblano mįslę. Kas jei ne jis galėjo parašyta kažką tokio mįslingo ir painaus, bei savo kūriniu kilstelėti Prancūzijos nusikaltimų ir paslapties literatūros žanrą į naujas aukštumas. Tik jo dėka kiekvienas skaitytojas bus įtrauktas į intrigų, mįslių ir mistikos kupiną verpetą, iš kurio išėjimą ras tikrai ne kiekvienas. Aš pats čia klaidžioju po šiai dienai, bet nesu išsigandęs, o labiau sudomintas ir suintriguotas. Morisas Leblanas man tapo vienu tų rašytojų, kurie nulėmė mano pomėgį detektyvams, bei tą neišblėstančią aistrą spręsti įvairius galvosūkius. Juk tai jis pripildė mano gyvenimą nuotykiais, bei parodė, kad be televizijos ir interneto yra ir kitas laisvalaikio praleidimo būdas – knygų skaitymas. Jeigu Jūs esate toks pats didelis mįslių mėgėjas kaip ir aš, mėgstate mistiką ir pavojus, būtinai pasiimkit šią knygą skaitymui. Gaila, tačiau šio kūrinio vertimo į lietuvių kalbą nėra, yra tik garso knyga, mat romanas kažkada buvo skaitomas Lietuvos Radijo „Klasika“ programoje, laidoje „Vakaras su knyga“. Visgi pasidalinti kalbančia knyga negaliu, mat ji buvo skaitoma gana seniai ir skaitmeninė jos versija internete neišliko.
Pabaigoje norėčiau Jūsų dėmesį atkreipti į Izidorą Botrele, kurio įvaizdį Morisas Leblanas pasiskolinto iš Žozefo Rultabilio, personažo sukurto kito žymaus prancūzų rašytojo – Gastono Leru. Izidoras čia vaizduojamas kaip jaunas vaikinukas, kurį kiti detektyvai negerbia, mat jis vis dar yra moksleivis, atrodo labai jaunas, turi vaikišką šypseną, bei rausvą odą, visai kaip mergaitė. Visgi nepaisant jo išvaizdos, jis yra labai protingas ir išsilavinęs detektyvas, nelinkęs sustoti pusiaukelėje ir palikti neįmintų paslapčių. Palinkėkime jam sėkmės, juk jos jam tikrai prireiks sprendžiant išties sudėtingą ir ne iš piršto laužtą „Tuščiavidurės adatos“ paslaptį...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą