Romanas priklauso didžiulei 44 tomų apie Fantomą ir yra pirmasis šios serijos veikalas. Pirmas jo leidimas išėjo 1911 m. Romanu žavėjosi tokie prancūzų rašytojai kaip G. Apolineras, L. Aragonas, A. Malvo, Ž. Kokto. Šiandien „Fantomas“ laikomas prancūzų detektyvo klasika, be jo neįsivaizduojamas nei Ž. Simenonas, nei kiti detektyvo kūrėjai. Romane devynios galybės nuotykių, už kurių slypi pagrindinio herojaus šaltakraujiškumas, drąsa, įžvalgumas. Su Fantomu bando kovoti policijos inspektorius Žiuvas, dažnai patenkantis į komiškas situacijas.
Sunkiai įvertinama knyga. Nepasižymi nei kažkuo išsiskiriančiu, nei yra per daug įdomi skaitymui. Asmeniškai aš mėgstu seną literatūrą, apimančią karalienės Viktorijos laikus, apie XIX a. pr. – XX a. pr., taip pat Palpo (leidžiami ant paprasto popieriaus ir labai pigiai parduodami žurnalai, kuriuose spausdinamos nuotykių ir pramoginės istorijos) literatūrą. Bet čia aš likau nusivylęs. Visų pirma, iškyla klausimas, kas yra Fantomas? Pasak Žiuvo, detektyvo, kuris yra apsėstas juo, Fantomas slepiasi už kiekvieno idealiai įvykdyto nusikaltimo, ar tai būtų vagystė ar žmogžudystė. Tai maskavimosi meistras, kuriam nėra amžiaus, lyties, rasės, vietos ribų. Jis gali būti dviejuose vietose vienu metu. Tai didžiausias kriminalinis piktadarys, kada nors egzistavęs Prancūzijoje. Tačiau iš pirmos knygos apie Fantomą, mes nesužinome, kas jis yra. Tai lyg terminas apibūdinantis visus neatskleistus nusikaltimus. Fantomas čia! Fantomas ten! Fantomas visur! Imdamas knyga aš maniau rasiąs įdomų, galvotą, nepaprastą personažą. Maskavimosi meistrą, vykdantį nusikaltimus, bet išliekantį džentelmenu. Personažą turintį savo garbės kodeksą. Bet jau perskaitęs kelis skyrelius supratau, kad Fantomas paprasčiausias nusikaltėlis, maniakas, kažkoks serijinis žudikas, nežinia kokių idėjų ir polinkių vedamas. Net perskaitęs knygą taip ir nesupratau tų visų mirčių priežasčių. Kodėl jis žudė, kam to reikėjo? Kažkoks maniakas ir tiek. Jei skaitydami knygą, mes dažnai norime susitapatinti su jos pagrindiniu personažu, tai čia visai atvirkščiai. Kas norėtų susitapatinti su psichopatu? Atvirai pasakius, iš knygos daug ir nesitikėjau, Fantomo personažas man buvo atgrasus dar nuo serialo, o gal tai buvo filmas, laikų. Tas „žaliaveidis“ nusikaltėlis. Google surinkit „fantomas“ ir pažiūrėkit paveikslėlius. Suprasit apie ką aš kalbu. Išvada: negaliu teigti, kad visos knygos apie Fantomą yra niekam tikusios, bet ši tikrai nėra viena pačių įdomiausią. Gan paini ir niekur nevedanti.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą