„Didysis miegas“ ~ Raymond Chandler

„Didysis miegas“ (Raymond Chandler, 2005 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Privatų seklį Filipą Marlou, kurio paveikslą sukūrė vienas garsiausių XX a. kietojo detektyvo meistrų amerikietis Raimondas Čandleris, nusisamdo senas milijonierius Sternvudas. Jis turi dvi dukteris – Vivjeną ir Karmen, ir abi jos garsėja nekokia reputacija. Marlou laukia keblus ir pavojingas darbelis...

Filipas Marlou atvyksta tirti gan painios šantažavimo bylos, kuri netrukus perauga į žmogžudysčių seriją. Viskas labai paprasta – atokiau nuo miestelio gyvena turtinga Strenvudų šeima – tėvas su dviem dukterim. Bet nors tai ir atrodo, kaip amerikietiška svajonė – didelis namas, parkas, brangios mašinos, tai tik pirmasis įspūdis. Dukros pasirodo esančios ne pėsčios ir visai nemėgstančios dieneles leisti parke skaitydamos knygas, užsidėjusios brandžius akinius. Tai jau tikrai, kad ne. Istorija sakyčiau nėra pati sudėtingiausia ir, bent asmeniškai man, skaitėsi lengvai. Man patinka Čandlerio knygos ir tai, kaip atskleidžiamas jo personažo, privataus seklio, Filipo Marlou, charakteris. Su kiekvienu romanu mes sužinome vis kažką nauja, atrandame iki šiol mums nežinomų detalių. Nors tai pirmasis rašytojo romanas (nemaišom su novelėm), jis man pasirodė daug brandesnis, nei kiti. Lyg ir daugiau teksto, o dialogų mažiau. Istorija spalvinga ir įdomi. Čia mes susipažįstame ne tik su margomis knygos asmenybėmis, bet ir su pačiu Los Andželo miestu – kai jis dar visai jaunas, besikuriantis. Jei Jums patinka filmai, kur mes sutinkame žemą pasakotojo toną, tokie filmai kaip „Nuodėmių miestas“, tai jums patiks ir ši istorija, kuri tęsia analogišką idėją, kuomet viskas pasakojama pirmuoju asmeniu. Rekomenduočiau „Didysis miegas“, kaip savo literatūros – „kietojo“ detektyvo žanro – šedevrą. Tekstas čia pateikiamas „kietai“, agresyviai, smurtiškai, o pasakojimo stilius suteikia tamsos, ironijos, savikritikos atspalvį. Čia rasime visko ko galime ieškoti kriminaliniame romane – smurto, šantažo, žmogžudysčių, spalvingų veiksmo vietų ir žinoma daug „brandumo“ požymių – daug rūkoma, geriama, keikiamasi, spjaudoma, daužoma ir pan. Miestas, koks yra realybėje, o ne koks pasakose.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.