1860 metų balandžio 5 dieną iš Liverpulio uosto išplaukia brigas „Forvardas“. Net ir patyrusius jūros vilkus stebina neįprasta laivo įranga bei tai, kad laivas plaukia nežinoma kryptimi ir neturi kapitono. Paslaptingojo kapitono nurodymus perduoda didžiulis šuo, o pats kapitonas pasirodo tik tada, kai „Forvardui“ iškyla pavojus būti sutraiškytam ledkalnių. Paaiškėja, kad tas žmogus – garsus ir aptyręs jūrininkas Hateras, siekiantis įgyvendinti didžiausią savo troškimą – iškelti Šiaurės ašigalyje Anglijos vėliavą. Susidūrus su didžiuliais sunkumais, kapitoną išduoda dalis įgulos. Ar pavyks Haterui ir jo ištikimiems draugams įveikti nepaprastus pavojus ir pasiekti tikslą?
Knyga gera, nors vietomis nuobodoka. Tai istorinis romanas apie kelionę į šiaurės ašigalį. Pilna mokslinių faktų ir detalių, iš kurių apie 80 proc. nė nežinojau. Knyga pakeri savo fantastiškais gamtos aprašymais, spalvingais veikėjais ir dar spalvingesne jų kelione. Tikrai įdomi ir naudinga knyga norinčiam daugiau sužinoti apie šiaurės polį, keliones laivu ir kitas naudingas priemones atsidūrus atšiauriame, nepažįstamame krašte, bei tiems, kurie tiesiog nori gerai praleisti laiką. Manau, šią ir panašias knygas vertėtų duoti skaityti moksleiviams, nei gilintis į nuobodžias istorijos knygas, o ir informacija čia įsisavinama lengviau. Esu Ž. Verno gerbėjas ir esu nemažai jo knygų perskaitęs dar mokyklos laikais. Nusprendžiau pratęsti skaitymo tradicijas ir kars nuo karto pasiimti po naują šio rašytojo knygą. Apibendrindamas galiu pasakyti, jei nepabūgsite galybės puslapių (apie 500 psl.), tai patirsite išties šaunių, nuotykių ir šalčio kupiną kelionę. Brr.. kaip buvo šalta, o juk pas mus dar tik ruduo.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą