„Sudie, mano gražute“ ~ Raymond Chandler

„Sudie, mano gražute“ (Raymond Chandler, 2005 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Vieną dieną Filipą Marlou, privatų seklį, kurio įspūdingą paveikslą sukūrė Raymondas Chandleris, amerikiečių kietojo detektyvo meistras, likimas suveda su Briedžiu Malojumi, tik ką atsėdėjusiu kalėjime už banko apiplėšimą. Briedis Malojus ieško savo buvusios mylimosios Velmos, gražuolės, kadaise dainavusios užeigoje „Pas Florianą“. Imasi jos ieškoti ir Filipas Marlou. Jo kelias iki tikslo kaip visuomet pilnas netikėtumų, staigių posūkių, gražių moterų ir smarkuolių vyrukų...

Raimondas Čandleris yra tikrai geras rašytojas. Manau, kiekvienas turėtų perskaityti bent vieną jo novelę ar romaną. Geriausia romaną. Kita vertus, turi būti „kietojo“ detektyvo mėgėjas, kad galėtum tinkamai įvertinti. Bet grįžkim prie „Sudie, mano gražute“. Romano žvaigždė – privatus seklys, nenugalimas Filipas Marlou. Daugiau nieko nereikia žinoti. Knyga skaitosi lengvai, siužetas pakankamai intriguojantis, daug ironijos ir slengo. Lyginant su prieš tai mano skaityta „Mažoji sesutė“, yra žymiai įdomesnė ir mažiau prailgsta. Istorija pateikiama kaip visad su humoru, kas tikrai paįvairina skaitymą. Kalba ypač vaizdinga, kupina palyginimų. Tarkim: „– Prašau man tučtuojau jį atiduoti, – ištarė jis su tokia šypsena, kurią galima būtų ir įsimylėti. Ji buvo panaši į šypseną budelio, kai jis ateina į celę pamatuot, kokios reiks kilpos. Truputį draugiška, truputį tėviška ir kartu truputį atsargi. Galėtum ją įsimylėti, jeigu jau tikrai neliko kito būdo ilgiau gyventi.“... ir čia tik viena iš galybės. Iš kitos pusės, istorija atrodo kiek per paini. Nelieka vietos vaizduotei ir spėlionėms. Nelabai aišku kas yra įvykių centre – ar žmogžudystė, ar apiplėšimas, ar gangsteriai, ar narkotikai, ar susitepę faraonai, ar reketas? Yra visko pagal skonį, taip sakant, atsirink pats. Galva prašviesėja tik knygos pabaigoje, kai telieka pasakyti „Aaa... tai va kaip čia yra“. Visgi kaip laisvalaikio skaitinys, sakyčiau, pakankamai neblogas, laiką „užmuša“ gerai. Ar viena geriausių Čandlerio knygų? – negaliu pasakyti. Per mažai jų skaičiau, kad galėčiau daryti tokias išvadas.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.