Kalėdų išvakarės. Į Simeono Li namus susirenka visa šeima. Sudėtingus giminaičių santykius dar labiau sukomplikuoja siaubingas įvykis: griūvančių baldų, dūžtančių indų triukšmą perskrodžia šiurpus klyksmas. Įvykdyta kraupi žmogžudystė – didžiuliame kraujo klane aptiktas namų šeimininkas. Erkiulis Puaro apsiima padėti tirti šią bylą.
Knygos pradžia man pasirodė visai įdomi, sukėlė keistų jausmų antplūdį ir priminė tuos laikus, kai dar būdamas visai mažas, žiūrėdavau TV serialą Puaro ir Džesika Flečer. Juokinga, bei tai tiesa. Pati istorija man pasirodė taip pat primenanti serialo epizodą – didelė šeima susirenka švęsti Kalėdas, bet čia netikėtai įvyksta nusikaltimas. Visi šeimos nariai tampa įtariamaisiais, o visą tiesą gali išsiaiškinti tik knygos herojus, šiuo atveju Erkiulis Puaro. Tai yra mano jau trečioji skaityta A. Kristi knyga. Nors ji kol kas, sakyčiau, geriausia, visgi asmeniškai man nelabai patinka šios rašytojos rašymo stilius, mat pati istorija plėtojama per dialogus. Visa knyga – tai vienas ilgas, nesibaigiantis dialogas. Tai ne man (knygą skaičiau mat buvau gavęs dovanų). Knygos pabaiga taip pat pasirodė kiek lėkšta ir banaloka. Tikėjausi kažko originalesnio ir labiau subtilaus. Prie teigiamų dalykų galima priskirti tai, jog kūrinyje rašytoja vis bando skaitytoją suklaidinti ir suabejoti savo susikurta hipoteze, apie tikrąjį nusikaltėlį, kas, sakyčiau, jai gan neblogai sekėsi. Kita vertus, mano manymu, pasakojimo metu pateikiama per mažai faktų, kad pats skaitytojas galėtų susidaryti tvirtą nuomonę ir ją pasitikrinti knygos pabaigoje. Iš kitos pusės, jeigu prisiminsime net patį Šerloką Holmsą, tai čia istorijos paprastam mirtingajam taip pat buvo vargiai įkandamos.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą