1913 metai, 25 minutės antros nakties. Megre yra dar tik jaunas komisariato sekretorius, pavaldus komisarui Maksimui Le Bre. Tą vėlyvą naktį muzikantas Žiustenas Minaras įsiveržia pro duris su pasakojimu, kaip jis eidamas Šaptalio gatve išvydo gatvėje stovintį automobilį neišjungtu varikliu. Priėjęs arčiau, ir pakėlęs galvą, jaunasis muzikantas pamato moters siluetą, kuri bando išsisverti pro langą ir surinka „Gelbėkit!“. Tuo metu drioksteli šūvis.
Nuvykęs patikrinti pasakojimo tikrumo, Megre atranda, kad tai vienas prestižiškiausių namų rajone, priklausantis Žandro-Baltazarui iš „Baltazaro kavinės“.
Reikalas tampa itin delikatus ir nors komisaras Le Bre iš pradžių žiūri skeptiškai, leidžia Megre tirti bylą slapta.
Knygoje pasakojama apie Megre darbo policijoje pradžią, apie pirmą savarankiškai išaiškintą nusikaltimą, susidūrimą su teisingumu turtingiesiems ir varguoliams.
Gan tikroviškas pasakojimas, primenantis kažkieno atsiminimus ar užrašytą biografiją. Tačiau daugelis, turbūt, pasakys, kad tikrovė neretai būna nuobodesnė, nei grynas vaizduotės kūrinys. Taip gali pasirodyti ir Jums. Bet jei Jūs vertinate tikrovišką pasakojimą, esate ištroškęs tikroviškos policijos istorijos ir manote, kad Šerlokas Holmsas, tik pasakojimas vaikams prieš miegą – taip nepagalvosite. Verta perskaityti vien dėl to, kad šiais globalios informacijos laikais, kai televizija ir internetas užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, mums tampa vis sunkiau atskirti, kas tikra ir teisinga, o kas išgalvota ir melaginga.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą