Visos Megre bėdos prasideda, nuo vieno skambučio į darbą. Jam skambino žmona, norėdama sužinoti, ar jis grįš priešpiečių, taip pat ji užsimena apie laukiantį jauną, neprisistačiusį džentelmeną, norintį pasikalbėti su pačiu inspektoriumi asmeniniu klausimu. Kaip bebūtų, Megre pasižada atvykti apie vidudienį. Tačiau užsilaikęs pakeliui iš darbo ir atvykęs namo, mūsų herojus atranda, kad svečias jau pasišalinęs. Megre, turbūt, dėl to nebūtų per daug krimtęsis, jei nežinomas svečias, nebūtų dingęs su jo FTB dovanotu revolveriu. Laimei ginklas buvo be amunicijos ir jei jaunuolis norės juo pasinaudoti, pirma turės įsigyti šovinius.
Taigi inspektorius pradeda paiešką tinkamai ir netrukus atranda, kažką ypač netikėto ir visai nelaukto...
Knygos pasakojimo pagrindinė gija – kriminalinis įvykis, kurių ir taip knibžda visa televizija ir spauda. Nieko paslaptingo, intriguojančio ar neįprasto, tik bjauri žmogžudystė ir tyrimas apie ją. Imdamas skaityti šią knygą, norėjau palyginti ją su mano prieš tai jau skaityta Ž. Simenono kūryba. Laikausi jau anksčiau pasakytų žodžių, kad pats pasakojimas ir įvykiai pateikti gan tikroviškai, atspindi sunkų, varginantį ir pavojingą policijos darbą. Visgi kūrinys man pasirodė nuobodokas ir ne itin intriguojantis. Tačiau jei jums norisi klasikinio detektyvo, kažko paprasto ir neoriginalaus, tuomet radot tai, ko ieškojot.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą