Vargšams ir nekaltiesiems Arsenas Liupenas ne priešas – atvirkščiai, nuoširdus jo dosnumas dažnai juos gelbėja iš beviltiškų situacijų. Apdovanotas puikiu humoro jausmu, mėgstantis prabangą ir moteris, jis sugeba lengvai persikūnyti, virsti neatpažįstamu, apsimesti visai kitu personažu. Liupenas šiek tiek panašus į Robiną Hudą – vagia iš turtingųjų ne tik sau, bet ir vargstantiems. Jo taikinys – turtingieji ir galingieji, bei detektyvas, bandantis sutrukdyti jo šėliojimams.
Prancūziškas herojus tapo toks pat populiarus, kaip ir britiškasis jo amžininkas Šerlokas Holmsas. Maurice’as Leblanc’as parašė net 20 knygų apie Arseną Liupeną, kurios sulaukė dar ir daugybės tęsinių.
Šioje knygoje surinktos sąmojo fejerverkais žaižaruojančios geriausios istorijos apie Arseną Liupeną – patį linksmiausią ir žaviausią nusikaltimų genijų, savotišką nusikaltėlių pasaulio Šerloką Holmsą, galiausiai tapusį detektyvu.
Nepakartojami nuotykiai, sudėtingi siužeto vingiai ir šmaikšti ironija įkvėpė ne tik naująjį „Netflix“ serialą „Lupin“ su talentinguoju Omaru Sy, bet ir tokias kultines juostas, kaip „Apgaulė“, „Oušeno vienuoliktukas“, Jameso Bondo seriją ir daugybę kitų.
Knygą sudaro šie skyreliai (pg. 2021 m.): Arseno Liupeno areštas; Arsenas Liupenas kalėjime; Arseno Liupeno pabėgimas; Paslaptingasis keleivis; Karalienės vėrinys; Širdžių septynakė; Ponios Ember seifas Juodasis perlas; Herlokas Šolmsas atvyksta per vėlai.
Ištrauka iš knygos „Arsenas Liupenas, vagis džentelmenas“ 2021 m.
Keista kelionė! O juk taip gerai prasidėjo! Palankesnių ženklų dar niekada nėra buvę. „Provansas“ – greitasis transatlantinis laivas, vadovaujamas kuo maloniausio kapitono. Į jį susirinko puiki publika. Mezgėsi santykiai, buvo organizuojamos pramogos. Mums susidarė nuostabus įspūdis, kad esame atskirti nuo pasaulio, palikti patys sau nežinomoje saloje, vadinasi, priversti suartėti vieni su kitais.
Ir mes artėjome...
Ar kada nors pagalvojote, koks nepaprastas ir nenuspėjamas būna sambūris žmonių, dar vakar nepažinojusių vienas kito ir keletą dienų turėsiančių kuo glaudžiausiai gyventi tarp beribio dangaus ir bekraštės jūros, drauge atlaikyti vandenyno rūstybę, grėsmingas bangų atakas ir veidmainišką miegančių vandenų ramybę?
Iš esmės tai visas gyvenimas, nugyventas kaip tragiška santrumpa, su savo audromis ir didingais įvykiais, monotonija ir įvairumu: galbūt todėl šia trumpa kelione, kurios pabaigą jau matome vos ją pradėję, mėgaujamės su tokia karštligiška skuba, su tokiu neregėtu geidulingumu.
Bet jau kelerius metus vyksta kažkas, dėl ko kelionės jaudulys dar labiau padidėja. Mažytė plaukiojanti salelė vis tiek priklauso nuo šio pasaulio, nors tariesi nuo jo pabėgęs. Egzistuoja ryšys, kuris atvirame vandenyne pamažu trūkinėja ir tame pačiame atvirame vandenyne pamažu vėl mezgasi. Bevielis telegrafas! Šauksmas iš kitos planetos, iš kurios naujienos gaunamos pačiu paslaptingiausiu būdu! Vaizduotė nepajėgia nupiešti net geležinių vielų, kurių vidumi slysta nematomi pranešimai. O čia paslaptis dar painesnė, dar poetiškesnė, ir, norint paaiškinti šį naują stebuklą, reikia pasitelkti vėjo sparnus.
Taigi pirmąsias valandas jautėmės sekami, lydimi ir net aplenkti to tolimo balso, kartkartėmis kuriam nors iš mūsų pašnibždančio keletą žodžių iš tenai. Su manimi pasikalbėjo du draugai. Dešimt, dvidešimt kitų per erdves atsiuntė mums liūdnus ar linksmus atsisveikinimus.
Be to, antrą dieną už penkių šimtų mylių nuo Prancūzijos krantų, audringą popietę, bevielis telegrafas perdavė mums štai tokio turinio telegramą:
Jūsų laive yra Arsenas Liupenas, šviesiaplaukis, su žaizda dešinės rankos dilbyje, keliauja vienas pirmąja klase, pasivadinęs R...
Tą pat valandėlę tamsiame danguje smarkiai trenkė griaustinis. Elektros bangos nutrūko. Likusi telegramos dalis mūsų nepasiekė. Vardo, po kuriuo slėpėsi Arsenas Liupenas, buvo sužinota tik pirmoji raidė.
Jei tai būtų buvusi kitokia naujiena, neabejoju, telegrafo tarnautojai, laivo komisaras ir kapitonas būtų skrupulingai išsaugoję paslaptį. Tačiau šis įvykis buvo vienas iš tokių, dėl kurių pažeidžiamas net griežčiausias slaptumas. Tą pačią dieną šitai kažkaip išaiškėjo ir mes visi sužinojome, kad tarp mūsų slapstosi garsusis Arsenas Liupenas.
Tarp mūsų yra Arsenas Liupenas! Nepagaunamas vagis, apie kurio žygdarbius laikraščiai rašė jau ištisus mėnesius! Mįslingas personažas, su kuriuo senasis Ganimaras, mūsų geriausias policininkas, stojo į mirtiną dvikovą ir tos dvikovos peripetijos rutuliojosi taip vaizdingai! Arsenas Liupenas, užgaidus džentelmenas, dirbantis tik pilyse ir svetainėse, tas, kuris, vieną naktį įsilaužęs pas baroną Šormaną, išėjo tuščiomis rankomis, palikęs savo vizitinę kortelę su tokiu užrašu: „Arsenas Liupenas, vagis džentelmenas, sugrįš, kai baldai bus autentiški“. Arsenas Liupenas, vyras tūkstančiu pavidalų, – čia vairuotojas, čia tenoras, čia lažybų tarpininkas, šeimos sūnus, paauglys, senis, komivojažierius iš Marselio, rusų daktaras, ispanų toreadoras!
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą