Kad jau nuslydai nuo bedugnės krašto, belieka mėgautis laisvuoju kryčiu.
Mineapolis, Minesota, 2016-ieji. Gatvėje nušaunamas smulkus ginklų prekeivis. Visi įkalčiai veda prie Tomaso Gomeso – tylaus vyro, turinčio ryšių su žinoma nusikaltėlių gauja. Bet jis išnyksta kaip dūmas, o netrukus pasipila naujos žmogžudystės... Byla susidomi policijos pareigūnas Bobas Ozas: apsėstas minties susekti Gomesą, jis nujaučia, kad žudiko praeitis tokia pat tragiška kaip ir jo paties.
Mineapolis, Minesota, 2022-ieji. Holgeris Riudas, paslaptingas norvegų rašytojas, atvyksta į Jungtines Valstijas norėdamas daugiau sužinoti apie Gomeso bylą, kad galėtų parašyti apie ją knygą. Tačiau besirutuliojant jo mėgėjiškam tyrimui paaiškėja, kad Riudo smalsumas nėra toks nekaltas, kaip atrodo.
„Vilko valanda“ – nenuspėjamas trileris, patvirtinantis žurnale „Vanity Fair“ pasirodžiusią mintį, kad „Jo Nesbø su niūriu pasimėgavimu tyrinėja tamsiausias nusikaltėlių proto kerteles ir savo žudikus paslepia ten, kur juos mažiausiai tikėtumeisi rasti...“.
Jo Nesbø yra vienas populiariausių Norvegijos rašytojų ir muzikantų, geriausiai žinomas kaip kultinės detektyvų serijos apie Harį Hūlę autorius. 1960 m. Osle gimęs kūrėjas nuėjo gana neįprastą kelią, kol tapo rašytoju. Ankstyvoje jaunystėje jis siekė profesionalaus futbolininko karjeros – žaidė puolėju „Molde FK“ komandoje, tačiau dėl sunkios kelio traumos buvo priverstas pasitraukti iš sporto. Vėliau įgijo ekonomikos išsilavinimą, dirbo biržos makleriu ir finansų analitiku bei buvo populiarios norvegų roko grupės „Di Derre“ lyderis ir vokalistas.
Jo, kaip rašytojo, karjera prasidėjo netikėtai – leidykla paprašė parašyti memuarus apie gyvenimą gastroliuojant su grupe. Vis dėlto keliaudamas po Australiją jis vietoj to sukūrė savo pirmojo trilerio „Šikšnosparnis“ siužetą. Iš pradžių rankraštį pateikė pasivadinęs slapyvardžiu, taip norėdamas, kad kūrinys būtų vertinamas tik pagal jo kokybę. Knyga akimirksniu tapo bestseleriu ir padėjo pamatus pasaulinei literatūrinei karjerai – jo knygų parduota daugiau nei 55 milijonai egzempliorių, o kūriniai išversti į daugiau nei 50 kalbų. Be tamsių, šiurkščių detektyvinių trilerių, Nesbø yra sukūręs ir žaismingą vaikų knygų seriją. Jo kūriniuose taip pat galima įžvelgti jautrumo ir romantikos – tai gali pastebėti net ir mažiau pastabūs skaitytojai. Kai nerašo knygų ir neužsiima muzika, autorius daug laiko skiria dar vienai savo aistrai – laipiojimui uolomis.
Romane „Vilko valanda“ Jo Nesbø išreiškia pagarbą amerikietiškajam „hard-boiled“ (kietojo detektyvo) žanrui, išpopuliarėjusiam Jungtinėse Amerikos Valstijose XX a. trečiajame dešimtmetyje. Šio žanro kūriniuose dažniausiai veikia griežtas, ciniškas ir neretai vienišas privatus detektyvas, policininkas arba buvęs policininkas, besivadovaujantis asmeniniu moralės kodeksu, o ne aklai paklūstantis įstatymams. Aplinka tokiuose kūriniuose dažniausiai niūri – lietaus permerkti arba saulės nublukinti miestų peizažai (pavyzdžiui, Los Andželas, San Franciskas ar Niujorkas), žargono ir sarkazmo kupini dialogai, realizmas smurto scenose, godumo ir moralinio dviprasmiškumo temos. Vis dėlto skaitytojo dėmesys paprastai nukreipiamas ne tiek į tamsią ir šiurkščią aplinką, kiek į jai atsparų detektyvą, siekiantį teisingumo net ir tuomet, kai korumpuota sistema visomis įmanomomis priemonėmis jam priešinasi.
Romano „Vilko valanda“ veiksmas vyksta Dinkitaune – studentiško šurmulio ir naktinio gyvenimo kupiname Mineapolio rajone, kuris tampa savotišku didinamuoju stiklu, pro kurį skaitytojui atsiskleidžia giliausios Amerikos visuomenės problemos: masinis apsiginklavimas, agresija, rasinė įtampa ir pareigūnų piktnaudžiavimas valdžia. Knygoje veikiantis fiktyvus rašytojas Holgeris Riudas bando aprašyti praeityje įvykusias žiaurias žmogžudystes ir suprasti smurtinę Amerikos visuomenės kultūrą. Jo rašomos knygos centre – jau minėtas Dinkitaunas, nusikalstamumo draskomas Mineapolio rajonas, kuriame žūti, regis, lengviau nei išgyventi. Gaujų karai čia kasdien nusineša nekaltų praeivių gyvybes, o policija atrodo visiškai bejėgė. Kai taikiniu tampa ginklų prekeivis, tai atrodo kaip žiauri ironija – o galbūt kažkieno vykdomas teisingumas?
Bobas Ozas, ciniškas žmogžudysčių skyriaus detektyvas, neria į tamsiausius miesto užkampius, siekdamas išsiaiškinti, kas paspaudė gaiduką. Nuojauta jam kužda, kad tai – neeilinis pasikėsinimas nužudyti. Ieškodamas tiesos, Ozas pasiryžęs padaryti bet ką – net nepaisyti savo vadovybės nurodymų. Tačiau nei Ozas, nei knygos skaitytojas iki pat paskutinio puslapio negalės patikėti, kad didžiausias romano „piktadarys“ yra ne sumanus budelis, kurio tragiška praeitis susijusi su jį medžiojančiu detektyvu, o iš plieno ir švino pagaminti daiktai, kurių savo namuose turi praktiškai kiekvienas Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis.
Kas tai per daiktai, turbūt tikrai nereikia detalizuoti. Daug svarbiau pasakyti, kad kūrinyje „Vilko valanda“ Jo Nesbø mums į rankas įteikė ne šiaip pramoginį trilerį, o tamsų politinį JAV visuomenės portretą, kuriame tiek budeliu, tiek auka gali tapti kiekvienas Amerikos pilietis. O labiausiai – tas, kuris į pasaulį žvelgia primerkęs vieną akį, ištiesęs ranką ir sulenkęs rodomąjį pirštą. Galbūt kiekvienam iš mūsų verta akimirkai sustoti ir susimąstyti – ar tikrai galime jaustis saugūs pasaulyje, kuriame kažkieno primerkta akis ir sulenktas rodomasis pirštas gali nulemti kito likimą?
Kitos skaitytos knygos
● „(Ne)viskas įskaičiuota“ ~ Christina Lauren: ⭐3/5.
● „Jūreivis“ ~ Lars Kepler: ⭐3/5.
● „Auka“ ~ Henrik Fexeus: ⭐3/5.
● „Audrų kalnas“ ~ Liza Marklund: ⭐3/5.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą