Artimiausi žmonės meluoja geriausiai. Kupinas netikėtų posūkių ir emocinio gilumo, persmelktas subtilių psichologinių įžvalgų, šis pasakojimas apie kraujo ryšius – visomis prasmėmis yra išskirtinis kriminalinės literatūros pavyzdys.
Kūno kalbos ir atminties ekspertė, Oslo policijos konsultantė daktarė Kari Vos gyvena tarp dviejų pasaulių: dienomis ji demaskuoja kitų melą, o naktimis ieško savo sūnaus, dingusio prieš septynerius metus per devintąjį gimtadienį.
Kai netoli Sono kaimo vasarnamyje žiauriai nužudomos dvi paauglės, Kari įtraukiama į tyrimą. Įtariamasis greitai randamas, byla – tarsi baigta. Tačiau Kari tuo netiki. Ji žino: kraujas nemeluoja. Žmonės – nuolat.
Kuo giliau ji kapstosi, tuo aiškiau tampa – šiame kaime niekas nėra toks, koks atrodo. Net aukos slepia paslaptis. O tiesa gali būti pavojingai arti jos pačios praeities.
● Psichologinė įtampa. Pasakojimas analizuoja atminties trapumą, melo mechanizmus ir paslėptas šeimos istorijas.Pasiruošę? Atraskite istoriją, kurioje tiesa slepiasi už melo sluoksnių, o kraujo ryšiai tampa pavojingiausia paslaptimi.
● Netikėti siužeto posūkiai. Tyrimas atskleidžia sluoksnius, kuriuose susipina praeitis ir dabartis.
● Atmosferinis Skandinavijos detektyvas. Tamsi, įtraukianti aplinka ir gilūs veikėjų portretai.
● Emocinis gylis. Pasakojimas apie kraujo ryšius ir ribas, kurias žmogus pasirengęs peržengti, kad paslėptų tiesą.
Johana Gustawsson – prancūzų kriminalinių romanų autorė, gimusi Marselyje. Ji studijavo politinius mokslus ir dirbo žurnaliste Prancūzijos bei Ispanijos spaudoje, o vėliau pasuko savo akis į literatūros pusę.
Rašytoja labiausiai žinoma dėl „Roy & Castells“ serijos, kurioje pagrindiniai veikėjai – nusikaltėlių profilių sudarytoja Emily Roy ir tikrų nusikaltimų tyrinėtoja Alexis Castells. Autorė vos prieš metus (2025) taip pat startavo su nauja kriminaline serija, kurią jį parašė kartu su norvegų rašytoju Thomas Enger. Pirmasis šios serijos romanas vadinasi „Kraujo ryšys“ (Son) ir kalba apie dviejų merginų nužudymu apkaltintą paauglį, kurio tikrą ar tariamą nekaltumą bando patvirtinti arba paneigti kūno kalbos ir atminties ekspertė Kari Vos.
Didelę įtaką Gustawsson kūrybai padarė jos gyvenimo patirtys skirtingose šalyse. Nors ji kilusi iš Marselio, nuo 2009 iki 2021 metų gyveno Londone, kuris tapo svarbia jos tapatybės dalimi. Vėliau ji persikėlė į Švediją, kur gyvena su savo vyru ir trimis vaikais saloje netoli Stokholmo. Šių vietų kultūra, istorija ir atmosfera ryškiai atsispindi jos kūriniuose.
Meilę detektyvinei literatūrai Johana paveldėjo iš šeimos. Vaikystėje motina jai įdavė Agatos Kristi romaną, kuris pažadino susižavėjimą kriminaliniu žanru ir paskatino pačią imtis rašymo. Prieš pradėdama kurti romanus, ji parašė aktorės Laëtitia Milot biografiją, o vėliau – bendrą trilerį, kuris tapo jos kelio į kriminalinę literatūrą pradžia.
Autorė turi savitą rašymo stilių, kurį įvertinti, išgirti ar sukritikuoti aš turėjau galimybę perskaitęs romaną „Kraujo ryšys“. Pastarąjį lietuvių kalba ne per seniausiai išleido leidykla „Obuolys“, kuri skaitytojų tarpe jau spėjo įgyti nekokią reputaciją. Visgi nepaisant didelio noro sužinoti galutinį mano įvertinimą, pabandykime neužbėgti įvykiams už akių ir pirmiausia apžvelkime šio romano siužetą.
Kūno kalbos ir atminties specialistė Kari Vos dienas leidžia dirbdama Oslo policijos konsultante bei psichologe, o naktimis tęsia skausmingas sūnaus, dingusio per savo gimtadienį prieš septynerius metus, paieškas. Vis dar gedėdama vyro mirties ir bandydama pertvarkyti griuvėsiuose atsidūrusį gyvenimą, Kari yra kviečiama padėti ištirti šokiruojantį nusikaltimą: dvi paauglės buvo žiauriai nužudytos vasarnamyje kaimyniniame Sono miestelyje, Oslo fiordo regione.
Kai aukų klasiokas yra apkaltinamas šios barbariškos dvigubos žmogžudystės įvykdymu o vėliau dar ir prisipažįsta – byla iš pažiūros atrodo baigta. Visgi Kari Vos lieka tuo neįtinkinta, nes visi jos per daugelį metų nugludinti kūno kalbos tyrinėjimo instinktai sako priešingai – paauglys buvo nesąmoningai įtikintas įvykdęs žiaurų nusikaltimą su kuriuo neturi nieko bendro! Pasitelkusi savo įgūdžius ir vadovaudamasi daugiamete patirtimi, ji pradeda savo tyrimą, kuris atveda ją prie kelių įtariamųjų, įskaitant pačius artimiausius žmones. Padedama policijos komisarės Ramonos Norum, Kari atranda, kad visiškai sujaukta yra ne tik ši byla, bet ir jos sūnaus dingimas, ilgą laiką traktuotas kaip nelaimingas atsitikimas kelyje netoli vandens telkinio...
Kalbant apie sujaukimą, tai aš irgi jaučiuosi šiek tiek pasimetęs. Iš vienos pusės mes turime veikėją, kurią išaugino tėvas, kai Kari motina mirė mergaitei būnant septynerių. Nors daugelį vaikų tokia patirtis būtų sužlugdžiusi, Kari ji padarė bebaime ir stipria. Užaugusi ji tapo savarankiška, valinga, galbūt kartais net linkusia persistengti – apie ką išties įdomu skaityti. Kadangi šiemet sukanka septyneri metai, kai jos sūnus laikomas dingusiu, o Norvegijoje žmogus pripažįstamas mirusiu, kai praeina septyneri metai nuo jo dingimo, Kari noras padėti nelaimėje ištiktam ir baisiu nusikaltimu apkaltintam paaugliui, tampa savotiška terapija ir, galbūt,... atsisveikinimas. Todėl jos noras įtikinti visuomenę, kad didelio atgarsio sulaukusioje byloje, kuomet policija sulaukia daug spaudimo kuo greičiau surasti ir suimti kaltininką, tardomas asmuo gali prisipažinti dėl nusikaltimų, kurių net nepadarė, yra visai pagrįstas. Juk prisiminimai nėra vaizdo įrašai, kurios galime paleisti kada norime. Tai nenutrūkstamo kūrybinio proceso rezultatas. Kiekvieną kartą iškilus kokiam nors prisiminimui, mes rekonstruojame šio mažo suvenyro, kurį turime galvoje, daleles. Na o didelis spaudimas ir stresas ne tik smarkiai mažina mūsų gebėjimą apdoroti informaciją ir kaupti ją kaip prisiminimus, bet ir atvirkščiai – gali įtikinti kaltinamą asmenį veiksmais, kurių jis nepadarė.
Iš kitos pusės, prisėdęs apžvelgti šią knygą praėjus kelioms savaitėms nuo jos perskaitymo, jaučiuosi taip pat likęs sujaukta galva ir galimai paredaguotais atsiminimais. Vienoje mano smegenų dalyje saugoma informacija apie gana įdomią bylą, netradicinę veikėją ir tragišką jos likimą. Kitoje – mintys apie prastą knygos vertimą, nemažą gramatinių klaidų kiekį, silpną redaktūrą ir kiek erzinusį pasakojimą iš pirmojo asmens perspektyvos. Kiek šių atsiminimų yra tikri, o kiek rekonstruoti skaitant kitų skaitytojų apžvalgas internete – sunku pasakyti. Visgi esu užtikrintas vienu dalyku – tiek Johanos Gustawsson kūryba, tiek jos širdis pasižymi giliu psichologiniu jautrumu, empatija ir gebėjimu įsijausti į aprašomus veikėjus. Ar to pakanka geram detektyvui – nuspręskite patys.
Kitos skaitytos knygos
● „Kodėl mes miegame: mokslas apie miegą ir sapnus“ ~ Matthew Walker: ⭐3/5.
● „Inkaras“ ~ Kristina Ohlsson: ⭐4/5.
● „2030-ieji: kaip svarbiausios šiandienos tendencijos visiškai pakeis mūsų ateitį“ ~ Mauro F. Guillén: ⭐3/5.
● „Nakties namai“ ~ Jo Nesbø: ⭐3/5.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą