Le recueil rassemble trente-trois contes et nouvelles que Maurice Leblanc donne au journal L’Auto entre 1902 et 1904. Tous sont réunis par une unité thématique fortement liée aux exigences de la spécialisation du quotidien. Ce dernier a été lancé en 1901 par Henri Desgranges et répond au goût nouveau d’une société bourgeoise pour les sports en général et les courses automobiles en particulier. Tous les récits du recueil sans aucune exception intègrent par conséquent l’allusion sportive. Les bienfaits du sport, le souffle de liberté qu’il procure vantent les mérites de l’activité pratiquée. L’auteur vante ainsi successivement l’élégance du patinage artistique (“La grâce”), la philosophie du sportif accompli (“Le globe-trotter”), le défilé de merveilleux paysages sous les yeux du cycliste (“La prisonnière”) mais surtout la mode de l’automobile (“Quelqu’un”). Presque tous sont surtitrés dans le journal qui les fait paraître Contes du soleil et de la pluie. L’allusion est à peine masquée ici au titre du recueil de Guy de Maupassant Contes du jour et de la nuit. L’ombre du maître s’étend jusque dans le choix des lieux. Du soleil du Midi à la pluie normande, Maurice Leblanc emprunte et suit l’itinéraire tracé par son modèle.
Morisas Leblanas yra prancūzų rašytojas gimęs Ruane, Normandijoje, Prancūzijoje. Pradinį išsilavinimą jis įgavo Pjero Kornelio licėjuje, vėliau studijavo keliuose užsienio universitetuose. Sulaukęs brandaus amžiaus, atsisakė tėvo peršamo darbo fabrike ir išvyko į Paryžių – tapti rašytoju. Jo kūrybai didelę įtaką padarė tokie rašytojai kaip Gustavas Floberas ar Gi de Mopasanas. Visgi didžiausią proveržį savo karjeroje jaunasis Morisas patyrė tik tuomet, kai sukūrė garsiojo vagies-džentelmeno, Arseno Liupeno, personažą. Nepaisant detektyvinės literatūros krypties, autorius parašė ir gana daug paprastų, gyvenimo kasdienybę vaizduojančių istorijų. Štai rinkinyje „Raudonas monstras arba 80 arklio galių“, mes randame trisdešimt tris apsakymus, kuriuos rašytojas publikavo laikraštyje „L’Auto“ 1902-1904 metais. Visus juos vienija viena tematika, o būtent dėmesys sportui ir sportiniams užsiėmimams. Čia daug kalbama apie ėjimą, bėgimą, jodinėjimą, fechtavimąsi ar važinėjimąsi dviračiu. Aišku nebus apsieita ir be automobilių, metalinių žvėrių, tapusių nauja mada to meto buržuazinėje visuomenėje. Sporto nauda, jo teikiama laisvė – elementai, be kurių neapsieis nė viena šio rinkinio istorija! Štai apsakyme „Gracija“ autorius išaukština čiuožėją, kurią įsimyli vienas jaunas ponas. Tą jis padaro nepaisydamas merginos neproporcingo ir bjauraus veido, keliančio kitiems tik didelį pasibjaurėjimą. Juk žiūrėdamas šiai merginai į akis, jaunuolis mato tik jos graciją, lankstumą ir nepaprastus fizinius gebėjimus! Istorijoje „Liusjena ir Klotilda“ mes susipažįstame su vienu vyru, kuris palieka savo žmoną Liusjeną, dėl jos didelių protinių gebėjimų. Visgi vyriškiui nepasiseka ir su antrąja žmona Klotilda, kuri nurungia Andre Soveriną savo fiziniais gebėjimais. Tai jam tampa ypač skaudžiu smūgiu, mat baisiau už jo paties protinių gebėjimų trūkumą, gali būti tik fizinių gebėjimų nepakankamumas. Prie įdomesnių istorijų priskirčiau ir pasakojimą „Ponas Keminas – sportininkas“, kuriame autorius mums pristato labai sportišką vyriškį. Visgi tik nuoširdžiai pasikalbėjus su vyriškiu paaiškėja, kad jis visiškai nemėgsta sporto. Pasirodo pono Kemino namai randasi gana toli nuo darbovietės, dėl ko jam į darbą tenka eiti pėsčiomis. Tas kelias mylias jis galėtų įveikti omnibusu, tačiau jis to nedaro, mat nori sutaupyti kelis papildomus frankus savo žmonai ir vaikams... Didelį dėmesį autorius knygoje skiria ir mechanikams, kurie dažnai važiuodavo kartu su savo ponais. Štai istorijos „Pusdieviai“ herojus, mechanikus pavadina netgi „pusdieviais“, mat jie visada žino, kaip viskas veikia ir kaip pataisyti sugedusį automobilį. Rinkinyje „Raudonas monstras arba 80 arklio galių“ rašytojas nepamiršta ir herojų protinių gebėjimų, mat be fizinės jėgos, ne ką svarbiau yra ir žmogaus intelektas. Štai istorijoje „Turnyras“ pasakojama apie Lorienę, kurios rankos geidžia keli sportiški vyriškiai. Jie savo gebėjimus bando pademonstruoti rungtyniaudami, tačiau merginos dėmesį patraukia tik Bertramas d’Avrezis, liesas jaunuolis, užliūliavęs merginą ne savo išvaizda ar sudėjimu, o... žodžiais! Norėčiau išskirti ir apsakymą „Džentelmenas“, kuriame pateikiamas vienas pirmųjų žymaus vagies-džentelmeno Arseno Liupeno prototipų. Šio pasakojimo herojumi tampa suktas prancūzas, sumanęs įvykdyti gana įžūlią automobilio vagystę. Šis, gan komiškas apsakymas mums eilinį kartą parodo, kad nereikėtų pasitikėti žmonėmis, kuriuos mes matome pirmą kartą! Įdomu yra ir tai, kad beveik visos šios knygos istorijos įeina ir į rinkinį „Saulės ir lietaus pasakos“. Šiame pavadinime mes randame užuominų į Gi de Mopasano rinkinį „Dienos ir nakties pasakos“. Meistro šešėlis jaučiamas ir renkantis šios knygos istorijų veiksmo vietas, mat jos prasideda nuo saulėtų Prancūzijos pietų ir tęsiasi iki pat lietingosios Normandijos. Na o bendrai imant – rinkinys „Raudonas monstras arba 80 arklio galių“ – tai odė gyvenimui! Morisui Leblanui nesvarbu kas yra to gyvenimo veikėjas – ištvirkėlis, pasileidėlis, pavyduolis, sportininkas ar džentelmenas – svarbiausia priimti gyvenimą su visu jo siaubu, paslaptingumu, mįslingumu ar paradoksalumu! Gyvenimas, tai judėjimas – didžioji paslaptis, kurią jis nori suprasti ir perteikti. Morisas rašo knygas ne tam kad kažką parašytų, o tam, kad prikeltų gyvenimą ir jo grožį kitiems prieš akis. Jam nesvarbu ar jo perteikiamas gyvenimas turi trūkumų ar nepakankamumų, juk, kaip jis pats yra kartą pasakęs: „yra kažkas stipresnio už neapykantą, išdidumą, pavydą ir meilę: tai gyvenimas, žavingas, nepakartojamas ir neapsakomai brangus gyvenimas“.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą