Silos Storm, gyvenimo būdo žurnalistės, karjera klostosi nekaip, o dar skyrybos su mylimuoju ir tuščios sąskaitos... Svajones apie tolimus fjordus tenka pamiršti, nes santaupų užtenka tik sodo sklypeliui su miniatiūriniu nameliu Bulholmene – turistų pamėgtame spalvingame Stokholmo archipelage.
Svajingoji vietos idilė išsisklaido, kai po tradicinės vasaros saulėgrįžos šventės saloje randama negyva jauna moteris, o Silos gyvenimas pasisuka visiškai nauja linkme. Pasirodo, Sila buvo paskutinė, kuri matė nužudytąją gyvą, todėl liudininkė įtraukiama į tyrimą, kuriam vadovauja labai simpatiškas policininkas Adamas. Šiek tiek išsiblaškiusi vyno gerbėja Sila ir griežtas, visada tobulai atrodantis Adamas yra visiškai skirtingi – galbūt todėl jie ir traukia vienas kitą?
O saloje įvykdoma dar viena žmogžudystė...
Christoffer Holst yra švedų rašytojas, leidėjas ir someljė, debiutavęs 2015-ais metais su romantine komedija „Mano širdis eina“. Visgi didžiausią proveržį savo karjeroje rašytojas patyrė 2018-ais metais, kuomet išleido pirmąją Kamilos Storm knygą „Purpurinis vasaros sapnas“. Tai detektyvinis meilės romanas, kurio dėmesio centre atsiduria smalsi žurnalistė ir vyno mėgėja Sila. Autorius taip pat yra išleidęs ir nepriklausomą romaną „Saulė ir parmezanas“, o jo visos knygos buvo publikuotos daugiau nei 160 000 egzempliorių tiražu. Kai Christoffer Holst nerašo knygų, jis gamina maistą ir svajoja aplankyti įvairius pasaulio vynuogynus. Pasak paties autoriaus, jo romanuose naudojamas „feel-good“ stilius yra gyvenimo patvirtintas žanras, kuris ne tik suteikia skaitytojams vilties, bet ir pakelia jų nuotaiką. Romane „Purpurinis vasaros sapnas“ jis kalba apie Silą Storm, kurios kelerius metus trukęs bendras gyvenimas su vaikinu nutrūksta vos per vieną vakarą. Jos, kaip žurnalistės gyvenimas irgi klostosi ne kaip, o kur dar tirpstančios piniginės santaupos, kurios mažėja su kiekviena „miela“ diena. Norėdama pagydyti savo sudaužytą širdį ir šiek tiek pailsėti nuo karjeros „aukštumų“ ji nusprendžia įsigyti sodo sklypą mažoje Bulholmeno saloje netoli Stokholmo. Sila tikrai nėra gyvenimo „be patogumų“ gerbėja, tačiau visgi pasiryžta šiam žingsniui. Tačiau kuomet vidurvasario šventės rytą saloje randama paskendusi jauna mergina, Silos gyvenimas pakrypsta visiškai nauja linkme. Juk ji paskutinė matė paskendusią merginą, o kur dar į tyrimą įsitraukęs jaunas, gražus ir stilingas policininkas Adamas, bei kiek keista jo mama ir Silos kaimynė Roza. Šiek tiek neurotiška ir raudoną vyną mylinti Sila ir griežtas bei solidus Adamas – du, visiškai skirtingi žmonės. Ir visgi jie vienas kitą traukia. Tačiau tada saloje įvyksta dar viena žmogžudystė, po ko moters kasdienybė visiškai susipainioja... Romanas „Purpurinis vasaros sapnas“ yra tikrai be galo nuotaikingas kūrinys. Jame kalbama apie trisdešimtmetę Kamilą (Silą) Storm, geltonosios spaudos žurnalistę, daugiausia rašančią apie žmonių meilę ir skyrybas. Ji yra jauna, graži, jai ką tik sukako trisdešimt, tačiau jos vaikinas paliko ją „ant ledo“. To ji visai nesitikėjo, nes jos mėgstamų romanų herojės dažniausiai netekdavo antrosios pusės kai jų vyrai sulaužydavo neištikimybę arba žūdavo siaubingose avarijose (lyg būna nesiaubingų avarijų). Tada tokių moterų gyvenimuose atsiverdavo gili praraja ir liūdesys, tačiau jos gana greitai atsistodavo ant kojų, įsigydavo remontuotiną slyvų spalvos namą Toskanoje, persikeldavo ten gyventi, įsimylėdavo kokį nors italų amatininką ir viskas tapdavo „čiki-piki“. Deja jos istorija baigiasi tuo, kad ji persikelia vasarai į pigų namuką Bulholmeno saloje, kur net dušo nėra! Na o tada įvyksta baisi žmogžudystė, atsiranda seksualus policininkas, tada įvyksta dar viena žmogžudystė, o tada... na o čia aš nutilsiu ir leisiu Jums patiems sužinoti. Iš tikrųjų galiu pasakyti, kad romanas „Purpurinis vasaros sapnas“ yra tikrai, tikrai šaunus. Taip, jame autorius sudėjo visus įmanomus stereotipus apie moteris ir jų pomėgius vienoje rožinio viršelio knygoje (argi nestereotipiška ir net seksistiška?), tačiau, turiu pasakyti, kad tai visiškai pasiteisino. Knyga yra linksma, nuotaikinga, kelianti ūpą ir atostogų ilgesį. Pridėkime dar ir be galo įdomius Silos vidinius dialogus ir gausime tiesiog pritrenkiantį vasarišką romaną. Tikiuosi leidykla „Obuolys“ išleis ir daugiau šios serijos knygų, nes man jau nusibodo skaityti apie tuos depresuojančius ir be saiko alkoholį geriančius policijos tyrėjus...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą