Romanas „Džentelmenai“, išleistas 1980-aisiais (liet. 2009 m.), tapo didžiuoju rašytojo proveržiu. Jo naujasis romanas „Gangsteriai“ tęsia istoriją ten, kur ji baigėsi „Džentelmenuose“. Gimsta svaiginantis ir klaidus pasakojimas apie saviapgaulę, kuri susieja ir išskiria du žmones, apie lemtingą susitikimą Vienoje bei vietovę, nepasiekiamą radijo bangų, toli už elektros linijų, apie nelegalius ginklų sandorius bei apie rožę, vadinamą Fleur du mal, kuri žydi gausiai ir vėlai.
Praėjus dvidešimt penkeriems metams šis pasakojimas perkelia mus iš aštuntojo dešimtmečio pabaigos į šias dienas, į naują situaciją, kurioje pasakotojas gali viską apžvelgti ir susidaryti perspektyvą apie tai, kas įvyko iš tikrųjų. Taip užbaigiamos dvi istorijos apie keistus žmones, keistą meilę ir keistą tiesą.
Klasas Ėstergrenas yra švedų rašytojas, pasaulyje labiausiai išgarsėjęs savo romanais „Džentelmenai“ ir „Gangsteriai“. Pats autorius augo keturių vaikų šeimoje, vienoje iš centrinio Stokholmo salų. Jo tėvas, kuris gimė 1906-ais metais, į Švediją persikėlė iš Suomijos. Pasaulį jis paliko sūnui būnant devyniolikos metų. Pirmaisiais mokslo metais Klasas lankė Mato mokyklą esančią Vasastane, vėliau Kungsholmo vidurinę, tačiau per pirmąjį semestrą mokslus nutraukė. Vėliau jis mokėsi Siodra Latine, buvo vienas iš literatūros žurnalo „Loke“ redaktorių. Jis taip pat lankė teatro būrelį, vadovavo skaitytojų klubui. Viena iš labiausiai pagarsėjusių švedų literatūros žvaigždžių Lietuvos skaitytojams žinomas tik dėl mano jau minėtų romanų „Džentelmenai“ ir „Gangsteriai“. Pastarasis buvo parašytas praėjus dvidešimt penkeriems metams nuo savo pirmtako pasirodymo ir tęsia istoriją ten, kur ji baigėsi „Džentelmenuose“. Šį kartą autorius palieka Henrį Morganą nuošalyje ir perkelia savo dėmesį į kitus, ne ką mažiau svarbius, veikėjus. Henrio Morgano meilužė Modė atskleidžia Klasui, jog laukiasi Henrio vaiko. Kuomet Modės prašomas Klasas pabando surasti Henrį, jam pagrasina kaži koks „pasiuntinys“, paslaptingas tipas, nedviprasmiškai liepęs nustoti autoriui rašyti. Klasas kuria romaną apie Henrį ir jo brolį Leo, tačiau išsigandęs galimų pasekmių, nuslepia dalį tiesos... Vėliau istorija mus nukelia dvidešimt metų į priekį, kuomet Modė sunkiai serga, o jos sūnus Gustavas ieško savo „dėdės“ pagalbos. Gustavas susilaukė vaiko su mergina, kuri nuo to laiko dingo be žinios. Kai Klasas susipažįsta su mergaitės tėvu Koniu, atranda visoje šioje maišalynėje paslaptingojo „pasiuntinio“ pėdsakų. Tik pabandęs paimti situaciją į rankas Klasas supranta, kad jo praeities demonai vis dar nėra niekur pradingę... Romanas „Gangsteriai“ yra viena tų knygų, kurią mes nepavadintume nei gera, nei bloga. Geriausiai ją apibūdintų žodžiai „niekam nereikalinga“ ir „jos niekas neprašė“. Tikrai nesakau kad ji yra bloga ar niekam tikusi, tačiau ji man labai stipriai primena vėlesnius Peterio Hiogo romanus, kurie po „Panelės Smilos sniego jausmo“ pasirodymo buvo tarsi nevykusios garsiojo romano kopijos. Taip, romane „Gangsteriai“ yra daug gilių minčių ir užslėptų prasmių, tačiau jas pastebės tik tie skaitytojai, kurie tą daryti netingės. Kitiems gi romanas pasirodys kaip eilinis kliedesys, arba kalbant grubiai, bandymas „iš š*do išspausti grūdą“. Aš pats esu pragmatikas ir viską priimu tiesiogiai, be jokių perkeltinių prasmių, tad pabaigiau skaityti šį kūrinį ne be didelių pastangų. Taip, tai vingiuota ir svaiginanti istorija apie meilę ir saviapgaulę, apie lemtingą susitikimą Vienoje ir vietą radijo ryšių šešėlyje, toli už mobiliųjų tinklų ir elektros laidų, istorija apie nelegalius ginklų sandorius, machinacijas ir piktnaudžiavimą valstybe. Istorija prasideda 1980-ais metais ir tęsiasi iki šių dienų, kuomet rašytojas dar kartą permąsto įvykius ir pirmą kartą nusprendžia viską papasakoti taip, kaip buvo iš tikrųjų. Ar istorija „be pagražinimų“ bus įdomesnė už tą kiek „romantiškesnį“ variantą aš leisiu Jums patiems nuspręsti. Aš gi šioje vietoje pasakysiu tik tai, kad pats labiau mėgstu tokias istorijas, kuriose rašytojas leidžia sau kiek daugiau pafantazuoti, leidžia sau kiek stipriau sutirštinti spalvas...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą