Psichoterapeutė žino visas Jūsų tamsiausias paslaptis... Bet šįkart tiesa apie tai, kas nutiko, slypi giliai pačios psichoterapeutės galvoje... Norvegijos literatūros žvaigždė Helene Flood talentingai ir šiuolaikiškai sujungia tikrovišką kasdienę aplinką su nenumaldomą šiurpą keliančia įtampa bei nerimą žadinančiomis įžvalgomis apie tai, kas gali slėptis tamsiausiose mūsų pasąmonės kertėse... Didžiausias pavojus slypi detalėse, o kraupios įžvalgos pasėja įtarimus, kurie priverčia bijoti net savo pačių šešėlio...
Psichoterapeutė Sara, atrodytų, gyvena tradicinį šeimos gyvenimą: kartais pasibara su vyru dėl nebaigto remontuoti namo, dėl nepatenkintų pacientų, dėl Sigurdo vėlyvų grįžimų namo... Kol vieną savaitgalį Sara balso pašte randa vyro žinutę, kad jis su draugais išvyko į kalnų trobelę. Tačiau trobelėje vyras nepasirodo. Sigurdas netikėtai dingsta, palikęs žmonai daugybę neįmintų mįslių.
Helene Flood yra norvegų psichologė, besispecializuojanti gėdos, smurto ir kaltės srityse. Knygoje „Psichoterapeutė“ autorė pateikia mums gana įtemptą psichologinį trilerį, kalbantį apie destruktyvius santykius, žmonių emocijas ir šeimos paveldo įtaką mūsų pasirinkimams. Knyga Norvegijoje iš karto tapo bestseleriu, jos leidybinės teisės parduotos dvidešimt šešioms šalims. Romane kalbama apie Sarą Latus, jauną moterį, vedančia praktiką sename paveldėtame name, kuriame ji gyvena su vyru Sigurdu. Vieną dieną vyras palieka žmonai žinutę, kad savaitgalį ketina praleisti su draugais kalnų trobelėje. Visgi draugams jo nesulaukus, Sara yra priversta kreiptis į policiją. Kadangi mergina dirba psichologe, visas policijos įtarimas krinta ant jos. Tačiau kuomet detektyvai moters namuose suranda kelias paslėptas kameras ir mikrofonus, jie supranta, kad tiesa nėra tokia akivaizdi, kokia gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Dar blogiau pasidaro tada, kai daiktai namuose pradeda keisti savo vietą, o naktimis palėpėje pradeda aidėti žingsnių garsai. Tik išaiškėjus tiesai moteris išsklaidys abejones dėl savo protinių gebėjimų, o nuosavi namai ir vėl pradės teikti saugumo jausmą... Romanas „Psichoterapeutė“ tikrai nėra pats genialiausias detektyvas kokį aš esu kada nors skaitęs. Iš esmės tai „Merginos traukinyje“ ir „Moters lange“ analogas, kalbantis apie moterį, kuri po nelaimingo atsitikimo pradeda abejoti savo protiniais gebėjimais. Šioje vietoje jais suabejos net ir patys didžiausi detektyvų mėgėjai, mat bent jau aš buvau šimtu procentu įsitikinęs, kad savo vyrą nudaigojo būtent pati Sara. Ir visgi autorė šioje vietoje pateikia kelis siurprizus, kurie išaiškėja, žinoma, tik knygos pabaigoje! Visgi nepaisant netikėtos pabaigos ir mįslingos pradžios, pats kūrinys yra gana nuobodus. Didesnę jo dalį sudaro Saros savianalizė, kuri ne tik labai stipriai prailgsta, bet ir apskritai, kelia didelį siutą. Iš kitos pusės, romanas „Psichoterapeutė“ vaizdžiai parodo žmogaus proto trapumą, kalba apie tai, ką mes esame pasirengę padaryti dėl savo artimųjų gerovės. Knygoje Helene nagrinėja jaunos poros santykius, tų santykių disonansą ir emocinį bei intelektualinį nesuderinamumą. Manau visi skaitytojai joje ras kažko savito, kažko tik sau. Aišku atsiras ir tokių skaitytojų, kuriems ši knyga taps tiesiog eiline beletristika. Kaip bus su Jumis man sunku pasakyti, man ši knyga tapo tuo antruoju variantu.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą