Romano puslapiai baigiasi, o žaidimas tik prasideda...
Prabangiame privačių namų kvartale savo svetainėje randama negyva garsaus rašytojo žmona. Elegantiška juoda suknelė, aukštakulniai, formaliai vakarienei padengtas stalas ir... veidą iškreipusi gerokai per plati sustingusi juokdario šypsena.
Į nusikaltimo vietą atvykusi vyriausioji inspektorė Jesika Niemi įtaria pavienio pamišėlio darbą, tačiau vos po kelių valandų radus ir antrą auką ima aiškėti, jog sutapimai neatsitiktiniai, o auka tikrai ne paskutinė. Kažkas labai kruopščiai mėgina atkurti pirmosios nužudytosios vyro romane „Raganų medžioklė“ vaizduojamas kruvinas, Viduramžių kankinimus primenančias scenas.
Inspektorei prieš akis – sudėtinga dėlionė, kurios dalimi nenoromis ji gali tapti ir pati. Slegianti, neaiškumų kupina praeitis Jesikai slenka iš paskos kaip šešėlis, vis persipindama su tyrimu, bet moteris žino tik viena: ji privalo rasti žudiką, kol šis nepasiglemžė dar vienos aukos.
Negalima pasakyti, kad romanas „Raganų medžioklė“ yra kažkuo labai blogas, bet ir gero jame nėra labai daug. Iš esmės jis atkartoja kitų skandinaviškų detektyvų struktūrą ir netgi kažkiek ją mėgdžioja... Nusikaltimų skyriaus vyriausioji inspektorė Jesika Niemi gauną iškvietimą į puošnią vilą, kurioje policija po pavojaus signalo randa keistoje pozoje nužudytą moterį. Jos vyras yra gerai žinomas autorius, šį vakarą išvykęs reklamuoti savo kūrybos. Naktį, kuomet vietinis policininkas jam praneša apie žmonos mirtį ir pagelbėja grįžtant namo, jis patenka į automobilio avariją, po ko randamas sudegintas ant laužo. Visgi nepraėjus nė akimirkai, rašytoją suseka viena iš Helsinkio metro esančių vaizdo kamerų. Jesika Niemi ir jos kolegos susiduria su paslaptimi, kuri su kiekviena valanda tik dar labiau painėja. Netrukus paaiškėja dar viena šokiruojanti tiesa – žudikas laikosi išsamaus plano, kuriame žudydamas atkuria bestselerio autoriaus knygose aprašytus viduramžiškus raganų kankinimo metodus. Inspektorė patiria vis didesnį spaudimą, mat pamišėlis kol kas liautis neketina. Apgraibomis ieškodami tiesos tyrėjai padaro šokiruojančią išvadą – visos aukos siaubingai panašios į pačią Jesiką!.. Romanas „Raganų medžioklė“ yra kūrinys, iš pažiūros turintis visus reikiamus ingredientus: sadizmą, šizofreniją, okultizmą, gundymus, pažeminimą, žiaurumą, besąlyginę ištikimybę ir netgi šokiruojančią išdavystę! Ir visgi visa tai pateikta tokia keista formule, kad skaitydamas knygą tu šių elementų net nepastebi. Į akis labiau krenta milijonas veikėjų, monotoniškas siužetas ir šalutinė Jesikos prisiminimų linija, kurios įtraukimo į knygą daugelis skaitytojų paprasčiausiai nesupras. Net ir žudiko, arba tiksliau žudikų motyvai man pasirodė kažkokie vaikiški, mat jie norėjo atkreipti vieno žmogaus dėmesį ir jam priminti apie... ką?... jo išskirtinumą? Nežinau ko siekė autorius, bet jam tą perteikti nepavyko. Kaip bebūtų, romano rašymo stilius yra tikrai labai, labai geras, dėl ko skaityti yra malonu, nors ir šiek tiek nuobodu. Kiek teko domėtis pačiu Max Seeck, tai kaip supratau, didžioji jo knygų dalis kalba apie okultizmą, raganas, mefistofelį ir pan. Tokios krypties pasirinkimas man atrodo ganėtinai įdomus, dėl ko aš tikiu, kad po trejeto-penketo metų rašytojas tikrai papildys geriausių Skandinavijos detektyvų gretas. Na o kol tai atsitiks, aš siūlyčiau Lietuvos leidėjams pasižvalgyti į kiek vertesnius kandidatus vertimui.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą