La Robe d’écailles roses est un recueil de nouvelles et de contes suivi d’un court roman, écrits par Maurice Leblanc.
La première publication chez Lafitte date de 1912, avec pour sous-titre Aventures sentimentales et tragiques. Le livre est décrit comme un recueil d’aventures sentimentales et tragiques, émouvantes et divertissantes dans un long article de Jean Ernest-Charles dans Excelsior du 20 septembre 1912.
Toutes les autres rééditions sont partielles, avec 10 contes et le court roman “Le roman d’une jeune fille”.
Morisas Leblanas yra prancūzų rašytojas, gimęs 1864 m. gruodžio 11 dieną Ruane ir miręs 1941 m. lapkričio 6 dieną Perpignane. Jis yra detektyvinių ir nuotykinių istorijų autorius – garsiojo vagies-džentelmeno, Arseno Liupeno, kūrėjas. Morisas Leblanas yra kito žymaus literatūros veikėjo Artūro Konano Doilio amžininkas, populiarus kūrėjas, kentėjęs nuo savo kolegų nepripažinimo. Šiandien Morisas yra laikomas vienu produktyviausių Prancūzijos rašytojų, parašiusių daugybę romanų, apsakymų, pjesių ir trumpų istorijų. Knyga „Rožinės spalvos suknelė“ yra dešimties komiškų, linksmų, gyvenimiškų ir netgi paradoksalių apsakymų rinkinys. Jame autorius kalba apie meilę, ištikimybę, grožį, pavydą, nepasitikėjimą ir mirtį. Rinkinyje rašytojas demonstruoja pagrindines savo kūrybos ypatybes: gerą humoro jausmą, aukštuomenės ydų iškėlimą, tyrus jausmus, džentelmeniškumą ir, žinoma, keistus sutapimus. Skaitydamas šias istorijas kiekvienas skaitytojas patirs begalę emocijų ir jausmų, jau nekalbant apie nedidelį moralą, kuris kels žavesį ir juoką vienu metu. Štai istorijoje „Rožinės spalvos suknelė“ bus kalbama apie vieną ponią, kuri sutiks su vyru eiti į vakarėlį, tik jei jis nupirks jai naują suknelę. Moteris sutinka padengti dalį naujos suknelės išlaidų, seną suknelę parduodama kitai. Kuomet ponia Darzas apsilanko vakarėlyje ir pamato princesę Duglof dėvinčia senąją jos suknelę, ji siaubingai susigraudina ir netgi pabėga iš puotos. Apsakyme „Gražioji madam de Žimiusi“, pasakojama apie vieną turtingą ponią, kadaise buvusią be galo gražia, tačiau dabar jau perkopusią grožio amžiaus ribą. Visgi vieno baliaus metu prie jos prieina malonus ponas, kuris pasako jai nepaprastą komplimentą: pasak jo, madam dabar yra daug gražesnė, nes anksčiau jos išorinis grožis slėpė kitą jos grožį – žavų charakterį, kuris yra tiesiog pritrenkiantis. Istorija baigiasi tuo, kad po mėnesio madam de Žimiusi ir ponas Viliunevas susituokia. Apsakymas „Melo mokykla“ taip pat yra be galo įdomus. Jame kalbama apie moterį, rašiusią dienoraštį, tačiau žinojusią, kad jį slapta skaito jos vyras Liudvikas. Vieną dieną ji pavargsta apsimetinėti tuo ko nėra, tad pradeda rašyti labai glaustai ir lakoniškai. Pamokanti yra ir istorija „Anoniminis laiškas“, kurios dėmesio centre atsiduria vienas vyras, nusiuntęs anoniminį gerbėjo laišką savo žmonai. Kuomet žmona perskaito laišką ir ateina į sutartą susitikimo vietą, Ervi ją apkaltina išdavyste. Visgi moteris nepasimeta ir paaiškina iš karto supratusi, kad laiškas yra nuo jos vyro... Knygoje „Rožinės spalvos suknelė“ mes taip pat rasime ir romaną-apysaką „Nekaltas žvilgsnis“, kurią aš esu apžvelgęs jau anksčiau. Joje kalbama apie vieną merginą, kuri mirus motinai apsimeta našle ir apsigyvena viename dvare. Tokiu poelgiu mergina siekė išvengti įkyrių gerbėjų dėmesio ir tiesiog mėgautis gyvenimu. Nors mano skaitytoje knygoje „Rožinės spalvos suknelė“ trūko vienos pjesės, ji man vis tiek pasirodė labai įdomi ir gyvenimiška. Joje autorius mums parodo šiek tiek kitokią savo pusę: nuoširdesnę ir labiau žmogišką.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą