Štai jau daugiau kaip dvidešimt metų policijos nuovados angare stovi senovinis „Biuikas“. Praėjus tik keletui valandų nuo „Biuiko“ atsiradimo, nežinia kur pradingo patrulis Enis Rafertis. Todėl D patrulinio dalinio policininkai ir slepia šį automobilį nuo visuomenės, nes žino: kažkas su šiuo „Biuiku“ blogai... labai blogai. Tačiau patrulio dingimas ir vėlesnės kraupios įvairių žmonių mirtys tik patvirtina: susidūrus su nežinomybe reikia velniškos sėkmės, kad neprarastum proto, sąžinės ir... galvos.
„Iš „Biuiko 8““ yra vienas iš tų romanų, kurį Stivenas Kingas nusprendė parašyti iš savo asmeninės patirties. Kartą sustojęs įsipilti kuro vienoje degalinėje rašytojas nuėjo prie šalia kolonėlės tekėjusio upelio. Ten didysis meistras suklupo ir vos neįkrito į upę. Būtent po to jį aplankė netikėta vizija, kurioje jis paklausė savęs: „o kas gi būtų įvykę, jei aš būčiau pliūkšelėjęs į vandenį? Kiek būtų praėję laiko kol manęs kas nors būtų pasigedęs?“. Taip ir gimė romanas „Iš „Biuiko 8““, kuris vėliau dar buvo palydėtas ir gana baisia autoriaus avarija, kuri rašytojui vos nekainavo gyvybės! Kai kurie gerbėjai net buvo pagalvoję, kad, galbūt, tai bus pono Kingo kūrybos pabaiga! Aišku, Stivenas Kingas nėra vienas iš tų žmonių, kurie lengvai pasiduoda. Tad jau 2002-ais metais pasaulį išvydo romanas „Iš „Biuiko 8““. Jame pasakojama apie tai, kaip Pensilvanijos valstijos policijos pareigūnai iš išgalvoto Statlerio miesto degalinės atsiveža seną „Biuiką Rodmasterį“. Pastarojo savininkas paslaptingai dingo po to, kai paprašė pripildyti baką degalais. Atgabentas automobilis netrukus sukelia visų policijos pareigūnų smalsumą: jis blykčioja keista šviesa ir kartais netgi atveria duris į visai kitą dimensiją! Jei to dar būtų negana, dėl jo kaltės, galbūt, dingo vienas iš policijos pareigūnų. Beveik dvidešimt metų visi Pensilvanijos valstijos pareigūnai saugojo šią baisią paslaptį. Per tą laiką automobilis tapo kasdiene D patrulinio dalinio policininkų šeimos gyvenimo dalimi. Tačiau 2001-ų metų rudenį, praėjus keliems mėnesiams po to, kai policijos pareigūnas Kertis Vilkoksas žuvo siaubingoje ir juokingoje automobilio avarijoje, jo aštuoniolikmetis sūnus Nedas pradėjo lankytis stotyje, atlikinėdamas čia įvairius smulkius darbus. Seržantas Sendis Dibornas, norėdamas išsaugoti berniuko tėvo atminimą, nusprendžia jam papasakoti visą tiesą apie paslaptingą stoties „svečią“. Tačiau Sendis net baisiausiame košmare negalėjo įsivaizduoti, ko griebsis vaikinas išgirdęs pasakojimą apie keistąjį automobilį... Romanas „Iš „Biuiko 8““ yra antrasis Stiveno Kingo kūrinys, kalbantis apie antgamtiškais reiškiniais paveiktą automobilį. Pirmajame „Kristina“, buvo kalbama apie atgijusį „Plimutą Furiją“, pavergusį vieno vaikino širdį. Antrasis, „Iš „Biuiko 8““, kalba apie „Biuiką Rodmasterį“, turintį savotiškų teleportacinių savybių. Manau, abu šie kūriniai yra nepakartojami ir verti pačių didžiausių pagyrimų. Pirmasis už įdomų siužetą, na o antrasis už – paprastumą! Jame pasakojama apie automobilį, kuris didesnę dalį pasakojimo praleidžia... tiesiog stovėdamas garaže! Tačiau tai, kaip Stivenas Kingas pateikia policininkų susidomėjimą paslaptingu objektu, daugelį skaitytojų „priklijuos“ prie šios knygos neblogiau nei „Moment“ super klijai. Aš jau nekalbu apie tą nepakartojamą šokčiojimą tarp praeities ir dabarties įvykių, kuris bus tarsi papildomas akcentas, palenksiantis net ir pačius skeptiškiausius skaitytojus. Romane „Iš „Biuiko 8““ kalbama apie susižavėjimą neeiliniu automobiliu, apie atsakymų ieškojimą, terorą, baimę ir drąsių žmonių susidūrimą su nepaaiškinamais dalykais...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą