„Kerė“ (Stephen King, 2006 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.
Nuolat niekinama ir įžeidinėjama mokykloje, terorizuojama namuose religiniu fanatizmu pagarsėjusios motinos, Kerė Vait suvokia turinti nepaprastą GALIĄ, kurią neapsikentusi netrukus nukreips prieš savo kankintojus, o mažą Naujosios Anglijos miestelį pavers rūkstančių griuvėsių krūva. Kas ši paauglė: nekalta mokinė ar kerštingas demonas?
Nuolat niekinama ir įžeidinėjama mokykloje, terorizuojama namuose religiniu fanatizmu pagarsėjusios motinos, Kerė Vait suvokia turinti nepaprastą GALIĄ, kurią neapsikentusi netrukus nukreips prieš savo kankintojus, o mažą Naujosios Anglijos miestelį pavers rūkstančių griuvėsių krūva. Kas ši paauglė: nekalta mokinė ar kerštingas demonas?
„Kerė“ yra išties šauni ir įtraukianti pasaka, parašyta žymaus rašytojo Stiveno Kingo rankomis. Aš šią knygą vadinu „pasaka“ ne dėl to, kad pagrindinė veikėja čia yra visų engiama it kokia Pelenė, o todėl, kad šios knygos pasakojimas yra praturtintas ne tik realizmu, bet ir antgamtiniais stebuklais... Paaugliai nekenčia kitokių. Jie nekenčia pašaliečių, o Kerė Vait kaip tik tokia. Nuo pirmosios dienos mokykloje ji kentė iš klasiokų žiaurias patyčias ir išdaigas. Tačiau košmarai nesibaigia nuskambėjus mokyklos skambučiui. Ne. Juk namuose jos laukia kita pabaisa – jos pačios mama. Tironė Margareta Vait pasižymi nuožmiu religiniu fanatizmu ir savo dukrą apdovanoja ne motiniška meile, bet nežmonišku žiaurumu. Tačiau tada debesys pradeda sklaidytis ir Kerės širdyje įsiplieskia nauja vilties liepsna – ji yra pakviečiama į išleistuvių vakarėlį. Visgi netrukus įvyksta kažkas labai baisaus, dėl ko Kerei tenka griebtis vienintelės jai likusios išeities – telekinezės... Romanas „Kerė“, tai knyga kalbanti apie monstrus gyvenančius aplink mus ir mumyse. Tai romanas išaukštinantis visose pasakose sutinkamas teigiamas herojų savybes: drąsą, ryžtą ir pasitikėjimą savimi. Tačiau nelyginant gerųjų pasakų herojų ir jų didvyriškų žygdarbių – Kerė nėra nei gerietė, nei blogietė. Ji – mergina atsidūrusi netinkamoje vietoje, netinkamu laiku. Ji nėra pabaisa. Ne. Ji yra tiesiog nuskriausta paauglė, turinti ganėtinai grėsmingą galią. Kaip ji ją panaudos? – tai jau kitas klausimas. Juk, galų gale, pasakos neprivalo visada baigtis laimingai... P. S. Knygoje taip pat spausdinami apsakymai „Kukurūzų vaikai“, „Korporacija „Meskite rūkyti““, „Kartais jie sugrįžta“.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą