25 milijonų vertės kartelio auksas paslėptas giliai po vila Majamio paplūdimio pakrantėje. Šis lobis jau metų metus vilioja pačius žiauriausius ir niekingiausius vyrus. Vienas iš jų Hansas Peteris Šnaideris. Jo iškrypęs seksualinis potraukis padeda užsidirbti pildant turtingųjų protu nesuvokiamas sadistiškas svajones.
Nuo paauglystės buvusi įtraukta į Kolumbijos ginkluotųjų revoliucinių pajėgų gretas Kari Mora galiausiai pabėga į JAV ir gauna laikinosios apsaugos statusą. Stengdamasi išgyventi mergina dirba įvairiausius darbus. Jos keliai atveda į Majami Bičą. Kari Mora įsidarbina namų prižiūrėtoja viloje, pagarsėjusioje dėl jos buvusio šeimininko – Pablo Eskobaro. Hansui Peteriui iškart į akis krinta karo paženklinta Kari, tačiau jis nežino, jog nusižiūrėta auka turi stebėtinų įgūdžių, mat jos išlikimo instinktai buvo tikrinami ir anksčiau.
Tomas Haris buvo dingęs lygiai trylikai metų, per kuriuos tūnodamas savo prabangiame dvare rašė romaną „Kari Mora“. Ir nors pats romanas gavosi ganėtinai vykęs, visgi didžiausiu jo trūkumu tapo būtent pats Haris. Kaip tai suprasti? O gi labai paprastai. Tačiau prieš pratęsiant šią mintį pirmiausia žvilgtelkime į knygos siužetą... Daugybę metų įvairūs nusikaltėliai mėgino susekti lobį, paslėptą name, kadaise priklausiusiame garsiajam narkotikų baronui Pablo Eskobarui. 25-ių milijonų dolerių vertės aukso lenktynės čia atveda ir Hansą Peterį Šnaiderį. Pastarasis pragyvenimui užsidirba realizuodamas bauginančias turtingųjų seksualines fantazijas. Paslaptingas Eskobaro dvaro globėjas dabar yra Kari Mora, moteris radusi prieglobstį JAV po smurto savo šalyje. Čia ji čia dirba tvarkytoja, o kartu ir namo prižiūrėta. Jau netrukus Šnaideriui tenka susigrumti su Kari, taip išsiaiškinant jos valios stiprybę. Jų kovoje gyvas išliks tik vienas. Kas tai bus? Monstras gyvenantis vyre, ar karo sunkumais užgrūdinta moteris?... Romanas „Kari Mora“ yra tikrai įdomus ir įtraukiantis kūrinys. Jis kalba apie Pablo Eskobaro lobius, na o kam jie gali nepatikti? Tačiau nelyginant gero ir įdomaus siužeto, knygos rašymo stilius yra visiškai nevykęs. Jis yra grubus ir nedetalizuotas, dėl ko primena kino scenarijaus apmatus, ar netgi nebaigto romano rankraštį. Tas savo ruoštu perša mintį, kad šią knygą ponas Haris parašė kino kūrėjams (juk jo visi romanai ekranizuoti), bet ne savo ištikimiesiems gerbėjams. Ar dėl to reikėtų supykti mums, skaitytojams, aš tikrai nežinau. Viena ką aš užtikrintai galiu pasakyti, jog už knygą sumokėtus dešimt eurų aš noriu susigrąžinti.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą