Daugelį metų savo vyro, policijos detektyvo, žiauriai prievartauta žmona ryžtasi lemtingam žingsniui – pabėgti iš namų į visišką nežinią. Vyras ima ją persekioti, ir netrukus šios gaudynės virsta tikru košmaru, kuris Stepheno Kingo vizijoje susilieja su antikiniu mitu apie požeminiame labirinte besiblaškantį ir savo aukas žudantį Minotaurą.
Yra rimta priežastis, kodėl Stivenas Kingas yra laikomas vienu geriausių rašytojų pasaulyje. Net jeigu jo pasakojimas nėra pats geriausias, knygos personažai nudilina visus kūrinio minusius, leisdami skaitytojui, tiesiogine to žodžio prasme, pasiekti savotišką literatūrinę ekstazę... Išgyvenusi keturiolika metų tikrame santuokiniame pragare Roza Daniels pagaliau suranda drąsos pabėgti iš savo įprastos būsenos. Palikti savo vyrą Normaną ir iškeisti jį į naują gyvenimą kitame mieste buvo jos geriausias sprendimas. Ir visgi Roza sunkiai gali žiūrėti į priekį. To priežastis – Normanas, policijos pareigūnas, turintis plėšrūno instinktus ir žvėrišką, beveik mitologinę, „uoslę“... Jam tikrai nesunku surasti ieškomą žmogų, ypač jis yra praradęs dėl jo protą. Visgi Rozai į pagalba ateina paveikslas, kurį ji nusiperka viename lombarde. Jame pavaizduota moteris purpurine toga. Ji pažada išlaisvinti Rozą ir sutvarkyti jos gyvenimą. Tačiau mainais ji, žinoma, ketina pareikalaus kažko savo... Romanas „Purpurinė Roza“ yra išties įtraukiantis kūrinys, kalbantis apie lyčių kovą, persekiojimą, meilę ir apsėdimą. Jis yra kupinas stingdančios tamsos ir grėsmingos simbolikos. Manau, šiuo kūriniu Stivenas Kingas įrodo ne tik kodėl jis yra laikomas siaubo karaliumi, bet ir kodėl jo kūriniai yra taip visų mėgiami.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą