Šioje knygoje – du Stepheno Kingo romanai, dvi stulbinančios alegorijos, kurių veikėjai stengiasi pasipriešinti atšiauraus likimo įnoriams. Prieš asmenybę gniuždantį civilizacijos ritmą stoja Bartas iš „Kelio darbų“, o „Maratono“ lenktynės atspindi amžinos žmonių kovos už būtį absurdiškumą.
„Maratonas“, tai neįtikėtinai baugus ir nerimą keliantis futuristinis romanas, kalbantis apie ultrakonservatyvią visuomenę ir jos iškrypusias fantazijas... Netolimoje ateityje, kur Amerika yra tapusi policijos valstija, šimtas berniukų yra atrenkami į kasmetinį konkursą. Maratono nugalėtojas yra apdovanojamas viskuo, ko tik pageidauja. Jį pradeda šimtas dalyvių, o baigia tik vienas. Tokia jau yra šių varžybų moralė. Kelyje blogiausia nėra nuovargis, alkis ir net ne šautuvų šūviai. Blogiausias dalykas čia yra begalvė ir bedvasė būtybė – minia kareivių, kuri persekioja bėgikus. Šis nuotykis tikrai nėra lengvas. Jo dalyviai turi bėgti per negyvus kūnus ir jų skleidžiamą mirties smarvę. Tarp jų yra ir šešiolikmetis Rėjus Garetis – berniukas turintis tik viena tikslą – jei jis išlaikys pastovų mylių per valandą greitį – jis taps nugalėtoju. Kitu atveju jo laukia mirtis... Romanas „Maratonas“ yra savotiškas „Bado žaidynių“ analogas. Tai knyga pateikianti kiek kitokį Amerikos įvaizdį, o būtent visą tą komercializmą, panieką silpniesiems ir nuolatinį mūšį už būvį. Nežinau kiek tai aktualu šiandieniniame politkorektiškumo pasaulyje, bet skaityti apie tai yra visad smagu. Juk kas nenori pamatyti alternatyvią ateitį, kurioje viskas pakrypo į blogąją pusę. Ateitį, kurioje Amerika yra ciniška ir pasiklydusi smurte šalis. P. S. Knygoje taip pat spausdinamas romanas „Kelio darbai“. Jame pasakojama apie Bartą Deivisą, vienos skalbyklos darbuotoją, kuris dėl tiesiamo greitkelio praranda ne tik darbą, namą ir šeimą, bet ir dvidešimties metų atsiminimus. Nematydamas kitos išeities jis nusprendžia griebtis ginklo...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą