„Mirštanti pabaisa ir vėl liuoktelėjo ant moters. Dona puolė į priekį su beisbolo lazdos likučiais ir suvarė ilgą aštrią nuolaužą į dešinę padaro akį...“ Visą rudenį didesnę valstijos dalį valdė „pasiutligės“ baimė. „Pabaisos, nesiartinkite prie mūsų!“ – meldė žmonės. O jos vis atslinkdavo ir atslinkdavo...
Romanas „Kudžas“ yra gana baisus kūrinys. Taip jame nėra beveik nieko antgamtiško ar demoniško, tačiau jis kalba apie realius baubus, kurie gali nutikti kiekvienam iš mūsų. Kai buvau mažas ir lankiau darželį, mane buvo užpuolęs didelis ir labai baisus šuo. Tada man pasisekė, nes šuo turėjo antsnukį. Visgi nepasitikėjimas „geriausiu žmogaus draugu“ man liko lygi šiol. Šis romanas buvo tarsi mano baisiausio vaikystės košmaro išsipildymas, dėl ko ne tik pelnė mano simpatijas iš karto, bet ir suteikė man šaunią pramogą... Kudžas yra dviejų šimtų svarų senbernarų veislės šuo, mylimas Džo Kemberio šeimos augintinis ir geriausias dešimtmečio Breto draugas. Vieną dieną Kudžas persekiodamas triušį įlenda į urvą, kuriame gyvena pavojinga pasiutligės forma sergantys šikšnosparniai. Tai, kas nutinka Kudžui netrukus visiškai pakeičia miestelyje nusistovėjusią tvarką. Tuo metu Vikas ir Dona Trentonai, bei jų mažametis sūnus Tedas persikelia į Kasl Roką. Jie siekia tylos ir ramybės, tačiau gyvenimas šiame mažame miestelyje jiems pasirodo ne toks, kokio jie visi tikėjosi. Tedas bando apsisaugoti nuo teroro atsliūkinančio pas jį naktimis iš spintos, o Vikas ir Dona Trentonai kovoja su santuokos sunkumais. Visgi nė vienas iš jų net giliausiame košmare nesapnavo, kad netolimoje ateityje jų laukia daug baisesni išbandymai... Romanas „Kudžas“ yra išties nepakartojamas Stiveno Kingo kūrinys. Jis keičia nusistovėjusį požiūrį į „geriausio žmogaus draugo“ apibūdinimą, o kartu ir suteikia puikią pramogą skaitytojui. Tikiu, kad šis pasakojimas ne tik privers Jūsų kūno liaukas išskirti daugiau prakaito, bet netgi sukels jums staigius pulso šuolius, ar nelauktus kraujo spaudimo pokyčius. Turiu prisipažinti, kad šią knygą skaičiau su dideliu laukimo ir baimės deriniu, dėl ko ne tik patenkinau visus savo literatūrinius siekius, bet ir eilinį kartą nusistebėjau neįtikėtinais Stiveno Kingo kūrybiniais gabumais.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą