Risto Isomäki – suomių rašytojas, žinomas mokslo žurnalistas, kino scenarijų kūrėjas. „Sarasvati upės smėlis“ – ekologinis trileris, kuriame R. Isomäki supina Platono pasakojimus apie nuskendusią Atlantidą, visų žemynų ir tautų mitus apie pasaulinį tvaną bei jo priežastis su šių laikų pasaulio ateities vizijomis. Trilerio veiksmas vyksta Indijoje, Šiaurės ašigalyje ir Suomijoje; saujelė okeanologų, kitų sričių mokslininkų ir inžinierių tiria Atlantidą, kuri buvo atrasta ne ten, kur visi tikėjosi. Ir nujaučia, jog artėja baisi katastrofa...
Risto Isomäki – suomių rašytojas, žinomas mokslo žurnalistas, kino scenarijų kūrėjas, daugelio tarptautinių projektų, vykdomų Afrikoje ir Indijoje, dalyvis, veikalų apie aplinkos apsaugą, organizacinį darbą, teikiant pagalbą trečiojo pasaulio šalims, bei tų šalių padėtį autorius. „Sarasvati upės smėlis“ – ekologinis trileris, kuriame R. Isomäki supina Platono pasakojimus apie nuskendusią Atlantidą, visų žemynų ir tautų mitus apie pasaulinį tvaną bei jo priežastis su šių laikų pasaulio ateities vizijomis...
Indijos vakarinėje pakrantėje mokslininkai atrandą didžiulius, jūros dugne nuskendusių kelių miestų griuvėsius, kurie galėjo išnykti tik dėl padidėjusios jūros lygio. Archeologė Amrita Desai – vieną iš mokslininkių bandančių išsiaiškinti povandeninių miestų paslaptis. Kadangi jos tyrimams reikalingas specialus povandeninis laivas, ji į pagalbą ji pasikviečia Sergejų Savelnikovą, okeanologą ir jūros dugno žinovą. Tuo pačiu metu, Suomijos ledynų tyrinėtojas Karis Alanenas atranda ryšį tarp Kambėjaus įlankos griuvėsių, dingusio Grenlandijos ežero ir paslaptingų Bahamos salų pakrantėse išmestų akmeninių blokų. Kai daugybė smulkių detalių galiausiai susideda į visumą, mokslininkai supranta, kad žmonijos ateitis „kabo ant plauko“. Ar jie turės pakankamai laiko veikti, ar pasaulio valdovai priims teisingus sprendimus, ar dar išties yra vilčių, mums ir bandys atsakyti suomių rašytojas Risto Isomäki...
Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną skandinavišką detektyvą, šį kartą išleista leidyklos „Tyto Alba“. Romanas „Sarasvati upės smėlis“, tai gąsdinantis ekologinis trileris, pasakojantis apie šių dienų tvaną, galinti sunaikinti dabartinę civilizaciją ir netgi priversti ją visiškai išnykti. Kadangi romano pasakojimas yra parašytas labai įtaigiai, jis ne tik buvo nominuotas daugeliui apdovanojimų, virto trimis teatro spektakliais, komiksų albumu, tarptautiniu filmų projektu, bet ir iššaukė debatus Europos parlamente ir net virto rimtu mokslinių tyrimų objektu.
Kūrinyje bus daug kalbama apie klimato atšilimą ir kontinentinių ledynų tirpimą. Autorius kalbės apie jų įtaką dabartinei civilizacijai, pasakos apie priemones galinčias jį sustabdyti. Čia taip pat bus daug kalbama apie senovės civilizacijas, daugiakultūriškumą, mokslo progresą Vakarų šalyse. Autorius atkreips dėmesį į ledynus, papasakos kokią įtaką Sacharos smėlis daro spartesniam jų tirpsmui, kalbės apie žemės istoriją, erdvės struktūrą, sniegą, ledą, orą ir vandenį, kurie yra ne tik gyvybę palaikantys elementai, bet ir rimta griaunanti jėgą.
Romano veiksmas vyks Šiaurės ašigalyje, Grenlandijoje, Suomijoje, Indijoje, Kambėjaus įlankoje, Bahamų saloje Eljutera, Norvegijos jūroje ir kitose vietose. Tai ne tik darys šį kūrinį egzotišku, bet ir privers Jus kuriam laikui atsipalaiduoti ir pamiršti jau pabodusią kasdienybę. Ką jau kalbėti apie vandens užlietų rūmų, piramidžių, smėlio užneštų miestų vaizdus, saugančius labai gilias paslaptis ir nuteikiančius rimtiems archeologiniams nuotykiams. Visgi romanas nebus panašus į mokslinį veikalą, nekels nuobodulio, nors ir kalbės labai rimtomis temomis. Čia netgi bus šiokia tokia meilės linija, kuri net tik įkvėps šiam kūriniui papildomos dvasios, bet netgi pritrauks romantikos ištroškusius skaitytojus.
Kūrinys patrauks ir savo paprastumu, mat nereikalaus iš skaitytojo jokių mokslinių žinių, nereikalaus išmanyti istoriją, nereikalaus būti aplinkosaugos ekspertu. Tai bus išgalvotas romanas, kalbantis visai ne išgalvotomis temomis. Iš tikrųjų iki šiol nebuvau pagalvojęs apie tai, kad dėl padidėjusio vandens lygio, visos pakrantėse pastatytos atominės elektrinės gali būti apsemtos ir tapti rimtos ekologinės katastrofos kaltininkėmis. Pažiūrėkime vien į Fukušimos atominę elektrinę, kuri taip pat sprogo, dėl per didelių bangų ir dėl vandens apsemtų dyzelininių generatorių.
Rekomenduoju šį kūrinį visiems mėgstantiems realistiškus pasakojimus, bei tiems žmonėms, kurie yra filmų, kalbančių apie paskutiniąją teismo dieną, gerbėjai. Romanas verčia suabejoti civilizacijos progresu, verčia pergalvoti ateities grėsmes, kurios gali ateiti visai ne iš kosmose, o iš mūsų pačių civilizacijos.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą