Paieška

2019 m. vasario 19 d.

„Stokholmo paslaptys“ ~ Hanna Lindberg

„Stokholmo paslaptys“
(Hanna Lindberg, 2018 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Buvusi žurnalistė Solveiga Berg ima rašyti intriguojantį tinklaraštį Stokholmo paslaptys, kuriame viešina pramogų pasaulio paskalas, pikantiškas detales iš žvaigždžių gyvenimo. Pasitaikius progai ji klube susipažįsta su populiaraus žurnalo Glam magazine leidėju Leniu Li. Vaikinas vakarą leidžia su Stokholmo elitu. Viena vakarėlio viešnių – fotomodelis, kurį Solveiga nusprendžia pakalbinti savo straipsniui. Deja, jauna žurnalistė nežino, kur ją įklampins šis interviu. Dar pažinties vakarą manekenės lavonas randamas plūduriuojantis vandenyje netoli Grand Hotel. Sukrėsta įvykio, Solveiga imasi aiškintis jo aplinkybes. Kas linkėjo merginai mirties? Kokias purvinas paslaptis slepia pramogų pasaulio užkulisiai? Ar pavyks Solveigai Berg išnarplioti šį voratinklį?

Hanna Lindberg yra Stokholmo žurnalistė ir daug žadanti nauja autorė skandinavų literatūros pasaulyje. Vos tik pasirodęs Švedijoje, pirmasis jos romanas „Stokholmo paslaptys“ iškart tapo bestseleriu ir toliau skinasi kelią į pripažinimą kitose šalyse. Knyga jau išversta į vokiečių, italų, ispanų, čekų, lenkų, estų ir kt. kalbas. Romanas „Stokholmo paslaptys“ – tai įtempto siužeto pasakojimas apie subtiliai dangstomą nusikaltėlių pasaulį šių dienų Stokholme. Nelegalus verslas, laisvo elgesio merginos, narkotikai, žmogžudystės – visa tai privalo bet kokia kaina likti paslaptyje...

Lenis Li valdo populiarų žurnalą vyrams, gyvena prabangiame bute ir yra nuolat apsuptas gražių moterų. Visgi vieną dieną sėkmė nuo jo nusigręžia, dėl ko tiražas smunka žemyn, o draugai jį palieka. Tuomet vienintele Lenio išeitimi tampa šimtmečio vakarėlis, kurį surengti paprašo vienas jo pažįstamas verslininkas...

Jauna žurnalistė Solveiga Berg ieškodama sensacingos naujienos padaro gėdingą klaidą, dėl ko praranda darbą ir žurnalistės etatą. Dabar ji dirba padavėja, o laisvalaikiu rašo tinklaraštį „Stokholmo paslaptys“. Ji yra pasirengusi padaryti bet ką, kad tik vėl grįžtų atgal į žaidimą...

Kai policija atranda upėje paskendusį Jenifer Leone kūną, Lenio ir Solveigos keliai susikerta. Jau netrukus Solveiga atsiduria intrigų voratinklyje, kur vyrauja godumas, pavydas ir šantažas, o visi yra ne tie, kuo dedasi esantys. Iš visų jėgų stengdamasi sužinoti kas nutiko jaunai merginai, Solveiga patenka į spalvingą Stokholmo pasaulį, kur vyrauja žaidimas be taisyklių, o visos paslaptys slepiasi po blizgančiais paslapčių fasadais.

Taigi tęsiu jau tradicija tapusį užsiėmimą – skandinaviškų detektyvų skaitymą. Šį kartą mano akiratyje atsidūrė švedų rašytojos Hanna Lindberg kūrinys „Stokholmo paslaptys“. Knygos centre mes išvysime modelio mirtį tiriančią Solveigą, bei jos nužudymu įtariamą fotografą ir žurnalo leidėją Lenį Li.

Vos prieš tris mėnesius Solveiga buvo perspektyvi, karjeros laiptais kylanti dvidešimt penkerių metų žurnalistė. Jos darbovietė vadinosi „Newsfeed24“. Per tuos dvejus metus, kai ji ten dirbo, ši vieta virto viena didžiausių žinių svetainių. Solveiga kas savaitę gaudavo tūkstančius skaitytojų laiškų, jai net buvo skirta diskusija interneto forume „Flashback“. Tačiau tada ji padarė vieną nelemtą klaidą ir net pati nepastebėjo, kaip atsidūrė „Howdy Burger“, brangių mėsainių restorane Vazos gatvėje. Dienos metu ji patiekdavo lankytojams maistą ir alų, o naktimis grumdavosi su tinklaraščiu, kurį pati vedė.

Tuo metu Lenis Li buvo garsus fotografas ir „Glam“ žurnalo leidėjas. Kadangi paskutiniu metu žurnalo populiarumas vis mažėjo, Lenas vis dažniai užsiėmė įvairiais šalutiniais darbais. Pavyzdžiui, jis atrinkdavo merginas šimtams įvairių renginių. Uždaroms didelių įmonių vadovų vakarienėms, milijardierių sūnų bernvakariams ir verslininkų iš Saudo Arabijos vakarėliams prabangiuose laivuose archipelage. Būtent to dabar ir paprašo vienas jo pažįstamas verslininkas, kuris už trijų savaičių, gegužės 25-ąją švęs savo keturiasdešimtmetį...

Galiausiai šie du žmonės susitinka viename vakarėlyje klube, į kurį Solveiga įsmunka slapta, stengdamasi surasti temą jos vedamam tinklaraščiui internete. Iš karto pasakysiu, kad nors ir esu didelis detektyvų mėgėjas ir visad su nekantrumu laukiu paties nusikaltimo, visgi šį kartą buvo pakerėtas ne tiek laukiama žmogžudyste, kiek puikiai aprašytomis vakarėlio scenomis. Aš taip ir mačiau prieš akis visus tuos gražius modelius, saldžius alkoholinius kokteilius, ar garsiai grojamą muziką. Aš buvau tiek įsitraukęs į šį pasakojimą, kad net sunkiai įstengiau skaityti, mat tam man trukdė galvoje grojanti triukšminga muzika ir svaiginantis alkoholinių gėrimų kvapas.

Visgi siužetas ties tuo neapsistoja ir jau netrukus mums pasiūlo prigėrusį vieną vakarėlio svečią. Tai buvo Jenifer Leone, pritrenkiančio grožio modelis ir savotiška glamūrinės kultūros ikona. Ji atrandama plūduriuojanti vandenyje netoli „Grand“ viešbučio. Nors policija pagalvoja, kad tai buvo savižudybė, tačiau Solveiga dėl to ima abejoti. Ji tik prieš dvidešimt keturias valandas kalbėjo su šia patrauklia mergina ir ji neatrodė nei prislėgta, nei apimta depresijos. Moteris pradeda domėtis šiuo atveju ir net pati nepastebi kaip įsitraukia į žudiko paieškas...

Na o ar pavyks Solveigai įminti šį nusikaltimą ir išgelbėti savo karjerą, Jūs sužinosite tiktai paėmę skaityti šį prabanga spindinti rašytojos Hanna Lindberg kūrinį. Juk tai romanas apie nuodėmingąją Stokholmo miesto pusę, apie prabangą, grožį, pinigus ir paskalas. Mane asmeniškai šis kūrinys sužavėjo savo atmosfera ir įdomiai dėstomu siužetu. Jį skaitydami Jūs turėsite galimybę pasijusti šou verslo žvaigžde, pamatysite kuo gyvena šie žmonės, kaip linksminasi ir poilsiauja.

Rekomenduoju šią knygą visiems mėgstantiems paskalų žurnalus, bei tiems skaitytojams, kurie ieško kažko išskirtinio ir tikrai nekasdieniško. Tikrai nebijokite neigiamų šios knygos įvertinimų internete, nes šis romanas nėra toks blogas kokiu jį laiko dauguma internautų. Autorė man pasirodė gan perspektyvi ir ateityje parašys dar ne vieną puikų romaną*.

* Pavartojau žodį „romanas“ neatsitiktinai, nes panaudoti žodį „detektyvas“ būtų visiškai neprotinga. Juk šiame kūrinyje to „detektyvo“ buvo gal tik kokių 10 procentų.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra