„Draugas iš Andalūzijos“ – stiprus ir neužmirštamas Alexanderio Söderbergo romanas, išleistas daugiau nei trisdešimtyje pasaulio šalių, pagal jį kuriamas filmas. Rašytojas negailestingai ir gudriai veikia mūsų supratimą apie gėrį ir blogį. Puikus pasakojimas pribloškia itin sudėtingais psichologiniais personažų portretais ir netikėtais veiksmo posūkiais.
Sofija Brinkman, slaugytoja, viena auginanti sūnų, ramiai gyvena turtuolių kvartale Stokholmo priemiestyje. Ligoninėje ji susipažįsta su Hektoru. Elegantiškas ir patrauklus vyriškis, knygų leidėjas, pamažėle suartėja su Sofija – galiausiai moteris nepajėgia jam atsispirti.
Bet Guzmanas ne tas, kuo dedasi. Jis stambus narkotikų ir ginklų prekeivis, vadovaujantis narkotikų kontrabandai iš Paragvajaus. Į šį jo verslą nusitaikė Ralfas Hankė – turtus susikrovęs už šantažą ir prekybą ginklais. Jis nepasiduos, kol negaus savo. Bet Guzmanai jau pradėjo kovą, ir nenurims tol, kol nesusigrąžins, kas jiems priklauso.
Nieko neįtarianti Sofija įpainiojama į žiaurią dviejų konkuruojančių nusikaltėlių grupuočių ir juos persekiojančių policininkų kovą. Ji tampa įkaite žaidimo, priverčiančio perkainoti ankstesnes vertybes bei gėrio ir blogio sąvokas. Sofija kaip įmanydama priversta gintis pati ir ginti sūnų. Jai tenka rinktis, kieno pusę palaikyti.
„Draugas iš Andalūzijos“ dar neišleistas sukėlė didžiulį susidomėjimą. Ir ne veltui: išskirtinis siužetas, nenuspėjama intriga, įdomūs personažai, – puikus rašytojo darbas.
Taigi pasiėmiau skaityti jau antrąjį Skandinavišką detektyvą paeiliui, kūrinį kurį mums parašė švedas rašytojas Aleksandras Sioderbergas. Pastarasis iki tapdamas rašytoju dirbo televizijos scenaristu, dabar gi gyvena kaime Švedijos pietuose kartu su savo žmona ir vaikais. Romanas „Draugas iš Andalūzijos“ yra pirmasis autoriaus kūrinys, kuriame mes sutinkame ryškų nepaprastos moters Sofijos Brikman paveikslą...
Sofija Brikman yra slaugytoja, dirbanti vienoje Stokholmo ligoninėje ir gyvenanti įprastą gyvenimą toli nuo visų pasaulio tuštybių. Tačiau dieną, kuomet jos pacientu tampa Hektoras Guzmanas, nepalaužiamas žmogus, galintis mesti įššūkį pačiam gyvenimui, tačiau tuo pat metu galintis išlikti nuoširdus ir romantiškas – Sofijos gyvenimas drastiškai pasikeičia. Jau netrukus ji pradeda susitikinėti su Hektoru ir tarp jų užsimezga savotiška „atviros širdies“ draugystė. Tačiau Sofija net giliausiame sapne neįsivaizdavo, kad Hektoras yra vienas iš Ispanijos mafijos struktūrų lyderių, tiekiantis kokainą iš Paragvajaus į Švediją. Šiuo metu policija sėdi jam „ant uodegos“, o netrukus pradeda naudotis ir pačia Sofija, kad išgautų daugiau informacijos apie jos draugą iš Andalūzijos. Taip maloni pažintis virsta tikru košmaru, kuriame net stebėtojas gali tapti mirtinu priešu...
Na turiu pasakyti, kad nors mano aprašymas yra gan skurdus ir neišsamus, visgi plačiau atpasakoti knygos siužetą aš nesiryžau. Taip atsitiko dėl to, kad jis yra labai painus ir ne iš karto perprantamas. Jame yra tiek daug veikėjų, kad net man, žmogui įpratusiam prie mįslingų kūrinių, buvo visko kiek per daug. Čia mes atrandame slaugytoją Sofiją Brikman, mafijozą Hektorą Guzmaną, ginklų prekeivį Jensą Valį, analitiką Larsą Vingė, o kur dar Michailas, Andersas, Hasė, Haris, Ralfas, Aronas, Tomas ir Ivona, Džeinė, Gunila, Albertas ir kiti veikėjai. Personažų čia tiek daug, kad be nedidelio sąrašiuko užrašų knygelėje Jums bus tiesiog nelemta perprasti visų jų charakterius.
O kur dar visos siužeto vingrybės, kurių čia tiek daug, kad pasiklysti jose nėra jau taip labai sunku. Visiems nusprendusiems pasiimti skaityti šią knygą, aš rekomenduoju šiek tiek pasidomėti jos turiniu, mat kitaip Jūs būsite tiesiog vienas iš tų žmonių, kurie mes knygą jau pačioje pradžioje, arba nuspręs, kad be nuobodulio ji nekelia daugiau jokių kitų emocijų. Visa esmė slypi tame, kad Sofija susipažįsta ligoninėje su Hektoru, čia juos ima sekti policija ir analitikas Larsas, tuo metu ginklų prekeivis Jensas pakliūna į savotišką dviejų mafijos klanų karą ir yra apvagiamas vieno vokiečių mafijos klano samdinių... ir čia tik pirmoji knygos dalis. Aš asmeniškai pradėjau gaudytis kūrinyje tiktai perskaitęs apie trečdalį visos knygos turinio, nors policininkų ketinimai man buvo neaiškūs iki pat romano pabaigos.
Ir visgi labiausiai aš nusivyliau ne veikėjų gausa ar painiu siužetu, o per mažai išplėtota romantine linija. Aš asmeniškai tikėjausi čia atrasti šiek tiek daugiau meilės, šiek tiek daugiau atsidavimo, šiek tiek daugiau romantizuoto mafijos klano gyvenimo. Knygos veikėja slaugė lyg ir įsimyli Hektorą, bet čia buvo ne ta meilė, apie kurią aš norėjau skaityti. Nuolat savimi abejojantis analitikas Larsas čia taip pat lyg ir tampa apsėstas savo stebimąją, bet ta meilė buvo be atsako, tad irgi šiek tiek nuvilianti. Tiesa, čia dar yra buvęs Sofijos vaikinas Jensas, bet apie jį gal kitą kartą...
Padėtį taisė tik gan lengvas rašymo stilius, tikroviškos situacijos ir kitoniškas siužetas. Ar viso to užteks užlopyti visoms šios knygoms skylėms yra išties sunku pasakyti. Viena ką galima užtikrinti tarti – romanas „Draugas iš Andalūzijos“ yra gan unikalus detektyvas, tad lyginti jį su kūriniu „Mergina su drakono tatuiruote“ man atrodė visiškai netinkama. Pastarajame buvo kalbama apie visko mačiusę paauglę, o čia gi labiau susitelkiama ties visiškai nekalta ir iš pažiūros labai gležna veikėja. Tiesa, abi knygos yra gan greito tempo, taip pat pasižymi neeiliniu siužetu ir ilgai brandintomis kūrinio idėjomis. Negaliu pasakyti, kad likau labai stipriai sužavėtas, tačiau rašytojas man pasirodė daug žadantis ir ateityje parašys dar ne vieną gerą kriminalinį romaną.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą