Paieška

2018 m. rugpjūčio 6 d.

„Kuomet gyvatė neriasi“ ~ Hans Henning Harmer

„Kuomet gyvatė neriasi“
(Hans Henning Harmer, 2000 m.). Knygos įvertinimas: ⭐1/5.

1992-ųjų vasara Niujorke.

Tvarkydamas mirusios žmonos daiktus, Kosockis aptinka savo praeities liudijimų. Praeities kuri kelia daug klausimų. Norėdamas į juos atsakyti, pradeda ją narplioti – iš pradžių Niujorke, po to griūvančioje Rusijoje.

Įvairūs asmenys ir žinybos, susiję su paslaptinga Kosockio praeitimi – KGB, CŽV, ideologijos misionieriai, samdomas žudikas – jam ir padeda, ir trukdo.

Kosockis baigia savo ieškojimus vėl grįžęs į Niujorką, kad įmintų mįslę: kas nužudė Kosockius, jo tėvus?

Hans Henning Harmer yra Danijos rašytojas, vertėjas, kursų vedėjas ir akupunktūristas. Jis gime Falsteryje, trumpai gyveno Odensėje, kol Kopenhaga tapo jo nuolatine buveine. Hans Henning Harmer debiutavo romanu „Nr. 17 mirties sąraše“, kurio veiksmas vyksta Šri Lankoje. Daugybė kelionių po užsienio šalis turėjo didelės įtakos autoriaus kūrybai, juk jo knygų veisikams vyksta įvairiuose pasaulio kampeliuose.

Trilerio „Kuomet gyvatė neriasi“ veiksmas mus nukels į Jungtines Amerikos Valstijas, vėliau į griūvančią Rusiją, o galiausiai Armėniją, kur pagrindinis knygos veikėjas Kosockis sieks sužinoti visą tiesą apie savo tėvų nužudymą. Siekdamas teisingumo Adamas netrukus atsidurs CŽV ir KGB melų raizgalynėje ir netgi paklius į užsislėpusio žudiko akiratį.

Na o kažką plačiau pasakoti aš atsisakau, bet ne dėl to, kad nenoriu atskleisti knygos siužetą, o dėl to, kad pats labai mažai ką supratau iš šios knygos. Čia tiek daug plotinių intrigų, melo, samdomų žudikų, egzekucijų, antrojo pasaulinio karo nusikaltimų, kad visoje šioje raizgalynėje surasti kažką vientiso buvo be galo sunku. Net ir veikėjų čia buvo tiek daug, kad knygos pradžioje yra pateikta dviejų puslapių rodyklė. Turiu pasakyti, kad tikėjausi atrasti gerą, intriguojantį, greitą veiksmo trilerį, o atradau vieną ilgą nuobodžią dialogais perpildytą politinę makalynę. Ši knyga man dar kartą įrodė, kad politiniai trileriai nėra mano stiprioji pusė ir ateityje turėčiau jų vengti.

Romanas turėtų patikti istorijos ir politinių realijų mėgėjams, tačiau paprastiems skaitytojams, tokiems kaip aš, tai bus ilgas ir nuobodus politinis košmaras.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra