Baigiantis vasarai poilsiaujantys prie slėpiningo Švedijos ežero valtele plaukia į atokią salelę. Saulėtą vasaros vakarą Aleksas ir dukra Smila išlipa į krantą ir apsimetę piratais dingsta saloje. Tuo metu Greta lieka valtyje. Bėga laikas, temsta, bet vyras ir mergaitė negrįžta. Sunerimusi moteris leidžiasi į paieškas, bet paslaptingoje saloje aptinka tik senokai praūžusios puotos pėdsakus. Vyras ir mergaitė tiesiog pradingo.
Sukrėsta Greta patraukia namo. Iš karščiuojančios atminties gelmių baudžiasi ištrūkti juodžiausi jos vaikystės prisiminimai. Trumpas pokalbis telefonu su mama dar labiau išsekina moterį. Ji grįžta į salą ir mėgina tęsti paieškas, tačiau pati suvokia, kad jos pastangos ir noras surasti dingusiuosius tėra iliuzija. Galiausiai nuvyksta į policijos skyrių, bet ten išgirsta, kad policijos duomenų bazėje nėra jokių įrašų nei apie jos vyrą Aleksą, nei apie dukterį Smilą...
Kokie vaikystės košmarai persekioja Gretą ir kas iš tiesų atsitiko Aleksui ir Smilai? Kur yra realybė, o kur – jos pačios išgalvotos istorijos? Atsakymai į šiuos klausimus slypi painiame psichologiniame labirinte.
Ramus rugpjūčio mėnesio vakaras. Netoliese ežeras keistu Šiurpo vardu. Valtyje yra trys žmonės: Greta, Aleksas ir keturių metų Smila. Netrukus Aleksas ir mergaitė išsilaipina mažoje saloje pažaisti, o Greta lieka viena. Žiūrėdama į vandenį ji užsigalvoja ir trumpam pamirštą nenuilstamai bėgantį laiką. Galiausiai pabudusi ji supranta, kad nebegirdi nei balsų, nei juoko. Aleksas ir Smila išnyko kaip dūmas. Greta bando išsiaiškinti, kas nutiko, tačiau jai sunkiai sekasi tai padaryti. Ji labai nori paskambinti Aleksui ir įsitikinti, kad jiems viskas gerai, tačiau nesugeba rasti savo mobilaus. Grįžusi į vasarnamį, ji randa jį paslėptą po patalais. Ar tai ji pamiršo jį pasiimti? O galbūt kažkas buvo namelyje? Bet kas ir kodėl? Greta stengiasi viską sudėlioti į vietas, tačiau baiminasi, kad dėl visko kalta sugrįžusi jos praeitis. Ar ji sugrįžo, kad ir vėl ją kankintų, o galbūt ji pagaliau praranda realybės jausmą? Kodėl po to, kai ji susipažino su Aleksu, jos klubai tapo nusėti mėlynių? Kodėl jo dingimas jai taip nenumaldomai primena tėvo mirtį? Su kuo ji susidūrė: žiauriu nusikaltimu, ar savo sielos demonais? Į šį ir kitus klausymus atsakymus mes surasime tiktai perskaitę šį jaudinantį ir be galo mistinį detektyvą. Juk tik čia norint išspręsti esamas bėdas, teks įveikti ir suprasti senai palaidotas tiesas.
Taigi ir vėl skaitau skandinavišką detektyvą, šį kartą parašytą švedų rašytojos Caroline Eriksson. Autorė mus nukels į vieną mistinį Švedijos ežerą, kuriame, pagal legendas yra dingęs ne vienas žmogus, o ir kraujo čia pralieta nemažai.
Dėmesio centre atsidurs moteris, vardu Greta. Jau netrukus jos vyras ir dukra dings vienoje iš ežero salų, tad vieninteliu moters gyvenimo tikslu taps, panaikinti ežero prakeiksmą ir susigrąžinti dingusius artimuosius.
Skaitydami romaną mes pamatysime, kaip pasimetusi Greta blaškysis tarp dabarties ir ją vis užplūstančių praeities prisiminimų. Sekdami moters praeitį mes ne tik kad pamatysime, kaip ji susipažino su Aleksu, neteko tėvo, bet ir tapo vyro neištikimybės auka.
Knygos pasakojimas bus pateikiamas pirmuoju asmeniu, pačios Gretos akimis. Nors tai ir sumenkino knygos įspūdį, tačiau nesugadino jos bendro vaizdo. Juk romano centre atsidurs veikėjos jausmai, o ne veiksmo kupinos dingusiųjų paieškos. Tiesa pasakius čia veiksmo tiek mažai, kad jo vargiai turėjo užtekti parašyti trumpam apsakymui. Ir visgi mes turime visą romaną, ir tik veikėjų emocijų, bei prisiminimų dėka.
Tas tikrai rodė rašytojos meistriškumą, nors kartu kėlė ir įspūdį, kad ne viskas buvo padaryta iki galo. Ar dėl to kalta knygos apimtis, ar kiek „skylėtas“ ir nevisiškai apgalvotas siužetas, man išties buvo sunku nuspręsti. Vieną ką aš užtikrintai galiu pasakyti, kad kartais praeitis gali būti žymiai klastingesnė, nei pikčiausias Jūsų priešas. Na o mūšis tarp šaltos logikos ir neracionalių jausmų audros gali būti ne ką mažiau pavojingas.
Romanas „Dingę“, tai istorija apie moterį įstrigusią praeitį, moterį praradusią realybės jausmą, moterį pasiklydusią savo paties jausmuose. Juk kartais praeitis smogia skaudžiau nei žmogaus kumštis, o nuvyti į šalį taip įkyriai lendančias blogas mintis yra žymiai sunkiau, nei sugriauti pikto priešininko paspęstus spąstus. Kūrinyje bus kalbama apie kaltę, apgailestavimą, atsakomybę, susitaikymą, teisybę ir bausmę.
Jeigu Jūs ieškote būtent to, tada šis kūrinys yra parašytas būtent Jums. Tiesa turiu įspėti, kad iš pradžių visa ši istorija primena neaiškių jausmų ir prisiminimų kratinį, ir net gali sukelti būseną, kada Jūs norėsite pasakyti – man jau gana! Nejučia pradės skverbtis mintys, kad visas šis pilstymas iš tuščio į kiaurą niekur neveda, o visa ši knyga, tai ilga savianalizė, kurios Jums visiškai nereikia. Visgi išlikite kantrūs, nes perskaičius apie pusę knygos ir pradėjus aiškėti visai situacijai, kūrinys nušvinta visai kitomis spalvomis. Žodžiai „genialu“, „nekasdieniška“ ir „unikalu“, bus tie epitetai, kurie išsivers iš Jūsų burnos ir dar ilgai neleis užmiršti šios istorijos.
Nesiūlysiu Jums nei pirkti nei nepirkti šios knygos, nei skaityti, nei neskaityti. Pasakysiu tik tai, kad jei turite atliekamus 7-10 eurų, galite nebijoti juos išleisti šiai knygai. Juk ji ne tik, kad šokiruos Jus savo atomazga, bet ir leis susimąstyti apie žmogaus psichologiją ir tai, kodėl žmogaus protas yra laikomas vienu sudėtingiausių Dievo kūrinių.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą