Paieška

2016 m. lapkričio 3 d.

„Jeigu ateis rytdiena“ ~ Sidnis Šeldon

„Jeigu ateis rytdiena“
(Sidnis Šeldon, 1997 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Romano-melodramos „Jeigu ateis rytdiena“ herojė, nusprendusi atkeršyti Naujojo Orleano mafijai, keletą kartų įžūliai apiplėšia. Pergudraudama sukčius, ji turi ne tik moralinį pasitenkinimą, bet ir materialinės naudos.

Sidnis Šeldonas yra vienas populiariausių rašytojų pasaulyje, tačiau tuo pat metu vienas labiausiai nuvertintų rašytojų Lietuvoje. Jo knygų lietuviškai yra išleista daug, tačiau jos nėra perleidžiamos, o ir skaitančių jų taip pat nėra daug. Labiausiai jis išpopuliarėjo feministinėmis istorijomis, kuriose stiprios ir atkaklios moterys, augusios skurde, savo ryžto ir užsispyrimo dėka sugeba prasimušti gyvenime ir pasiekti viršūnę. Romanas „Jeigu ateis rytdiena“ taip pat pasakoja vienos moters istoriją.

Po skaudžios šeimos dramos, pagrindinė knygos veikėja Treisė Vitnėj netrukus apkaltinamas milijoninio paveikslo vagyste ir pasikėsinimu nužudyti. Nespėjusi nė apsiginti, ji įkalinama penkiolikai metų moterų kalėjime. Būsimas vyras ją palieka, vyro šeima jos išsižada, šalies laikraščiai ją paverčia žudike ir nusikaltėle. Tačiau Treisė nusprendžia nepasiduoti. Ji pasiryžta pabėgti iš kalėjimo ir atkeršyti savo skriaudėjams.

Treisė buvo dvidešimt penkerių metų moteris, žvilgančiais kaštoniniais plaukais. Jos veidas buvo gyvas ir protingas. Ji turėjo putnias, geidulingas lūpas ir spindinčias akis, kurių spalva galėjo keistis nuo švelnios žalsvos ligi tamsiai žalios, ir sportišką figūrą. Jos odai buvo būdinga šiltų spalvų gama: nuo permatomos baltos ligi tamsios rožinės ir keitė spalvą priklausomai nuo to, ar Treisė Vitnėj buvo pikta, pavargusi ar susijaudinusi. Ji tarnavo banke ir buvo atsakinga už internetines operacijas. Būtent jai rašytojas sumanė skirti visą virtinę išbandymų, nuo apkaltinimo pasikėsinimu nužudyti ir įkalinimo karceryje, iki išprievartavimo ir persileidimo. Na o viskas prasidėjo nuo to, kad jos motina, dėka vieno žmogaus dirbančio mafijai, bankrutavo, po ko pasitraukė iš gyvenimo.

Bandydama atstatyti neteisybę Treisė pakliūna į apgaulės liūną, po ko ji praranda savo identitetą ir virsta tik numeriu kalėjimo kameroje. Šioje vietoje turėčiau pagirti romano rašytoją, mat kalėjimo scenos knygoje man pasirodė be galo tikroviškos ir įtikinamos, dėl ko ima atrodyti, lyg rašytojas pats būtų lankęsis belangėje. Bjaurus maistas, rūsčios prižiūrėtojos, dvokiantis ir purvinas gultas, sanitarinių sąlygų trūkumas, seksualinis išnaudojimas, slengas ir bauginanti tamsa – tai realybė su kuria susiduria Treisė. Vienintelis žmogus patikėjęs jos nekaltumu buvo Danielius Kuperis, žmogus dirbantis draudimo kompanijoje. Jis mėgino įstoti į Niujorko policiją, tačiau jam sutrukdė žemas ūgis, jis buvo keturiais coliais žemesnis negu buvo nustatyta norma, ir tada jis tapo privačiu sekliu. Jis laikė save medžiotoju, persekiojančiu įstatymo pažeidėjus. Jis buvo Dievo rykšte, įrankiu, kuris užtraukdavo Dievo bausmę ant nusidėjėlių galvų. Tačiau net ir jis atsisakė padėti Treisei, mat jo darbas buvo tik įvertinti paveikslo vagystės tikimybę. Tačiau jei Jūs manote, kad Treisė dėl to pasidavė, Jūs labai klystate.

Dėka savo sumano ir įgimto geraširdiškumo, ji sugeba išeiti iš kalėjimo. Jos tikslu tampa penki žmonės, penki nenaudėliai pavertę jos gyvenimą pragaru: Džo Romanas, Peris Poupas, teisėjas Henris Lorensas, Entonis Orzatis ir Čarlzas Stenhoupas. Laisvė Treisei reiškė karštą vonią ir kvepiantį muilą, plonučius apatinius baltinius, gražias sukneles ir aukštakulnius batelius. Laisvė – tai pabėgimas nuo plėšikiškų naktinių prievartavimų ir siaubingo kalėjimo režimo monotoniškumo. Tačiau net ir išėjusi į laisvę, ji neturės kada tuo džiaugtis, nes jai reikėjo kurti keršto planus... Šioje vietoje aš nutrauksiu savo pasakojimą ir leisiu Jums patiems sužinoti, kuo baigsis ši nuostabi vienos moters istorija. Pasakysiu tik tai, kad nors pasakojimas ir gali pasirodyti holivudiškai banalus, tačiau tas banalumas čia tiko kaip niekur kitur. Veikėjai gal kiek stereotipiniai, tačiau jie čia taip pat labai tiko. Svarbiausia yra tai, kad istorija yra nenuspėjama, pasakojimas sklandus ir įtraukiantis. Tai istorija stiprios, atkaklios, seksualios, sumanios ir ryžtingos moters pasiryžusios viskam, kad tik atstatytų įvykdytą neteisybę. Tai meilės, keršto, atpildo ir savęs atradimo istorija, papasakota puikaus rašytojo ir pasakotojo Sidnio Šeldono. Jei dar nesate šio rašytojo gerbėjas, tai po šios knygos juo tapsite.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra